Prezidento partija „Morena“ turėtų užsitikrinti 190–203 mandatus 500 vietų Kongreso žemuosiuose rūmuose, informavo Nacionalinis rinkimų institutas. Vis dėlto valdančioji partija dar galėtų užsitikrinti absoliučią daugumą drauge su savo sąjungininkais.
Šis balsavimas buvo laikomas referendumu dėl prieš daugiau nei dvejus metus prasidėjusios prezidento kadencijos, kurią temdo koronaviruso pandemija ir su narkotikų karteliais susijęs smurtas.
Likus keliems mėnesiams iki kadencijos vidurio rinkimų, per kuriuos buvo renkami 500 Kongreso žemųjų rūmų narių, 15 iš 32 valstijų gubernatorių ir tūkstančiai vietos administracijų narių, buvo nužudyta dešimtys politikų.
Rinkimų išvakarėse ginkluoti užpuolikai nužudė penkis žmones, padėjusius organizuoti balsavimą Meksikos pietuose, o pasienyje esančio Tichuanos miesto rinkimų apylinkėse buvo paliktos dvi žmonių galvos.
A. M. Lopezas Obradoras 2018-aisiais buvo išrinktas šešerių metų kadencijai, pažadėjęs pakeisti Meksikos „neoliberalų“ ekonomikos modelį, išgyvendinti korupciją ir nutraukti privilegijuoto elito švaistymą.
Kairiojo sparno populisto reformų darbotvarkės, įskaitant didesnės energetinės nepriklausomybės siekį, ateitis priklauso nuo to, ar rinkėjai nubaus jį dėl tokių klausimų kaip pandemija ir skaudi tragedija Meksiko metropolitene.
„Jie niekada neturėjo jokio plano ir vis dar jo neturi“, – apie valdančiuosius sakė ligoninės darbuotoja Claudia Cervantes.
Tačiau kai kurie kiti rinkėjai, tokie kaip Tania Calderon, buvo pasirengę duoti prezidento šalininkams daugiau laiko.
„Jei nebūtų pandemijos, vyriausybei būtų labiau pasisekę“, – mano ši 37-erių moteris.
Aukšti reitingai
Meksikos ekonomika, antroji pagal dydį Lotynų Amerikoje, per didžiausią nuosmukį per pastaruosius dešimtmečius 2020 metais susitraukė 8,5 proc., nors vyriausybė prognozuoja, kad šiemet prasidės atsigavimas.
Nors Meksikoje nuo COVID-19 jau mirė per ketvirtį milijono žmonių – tai vienas didžiausių skaičių pasaulyje – 67 metų prezidento populiarumas vis dar viršija 60 procentų.
Pastaruosius kelis mėnesius užsikrėtimo ir mirties atvejų palaipsniui mažėja – iš dalies dėl šalyje vykdomos vakcinavimo kampanijos.
Nemažai rinkėjų palaiko A. M. Lopezą Obradorą dėl jo socialinės gerovės programų, kuriomis siekiama padėti pagyvenusiems ir pažeidžiamiems meksikiečiams.
Prezidento šalininkai sako, kad jis yra pirmasis valstybės vadovas, iškėlęs daugumos gyventojų, kurių daugelis gyvena skurde, interesus virš turtingo elito interesų.
Meksikos lyderio kritikai kaltina jį pavojingu polinkiu į autoritarizmą, pasireiškiančiu itin griežta retorika teisėjų ir Nacionalinio rinkimų instituto atžvilgiu.
„Tegyvuoja demokratija“, – sekmadienį po balsavimo paskelbė A. M. Lopezas Obradoras.
Politinis smurtas
Valdančioji koalicija žemuosiuose Kongreso rūmuose turėjo dviejų trečdalių balsų daugumą, o tai suteikė A. M. Lopezui Obradorui galimybę keisti Konstituciją nesiderant su oponentais.
Neturint tokio stipraus palaikymo tarp įstatymų leidėjų, valstybės vadovui bus daug sunkiau vykdyti savo reformas.
Sekmadienio balsavimą aptemdė politinio kraujo praliejimo banga, per kurią nuo rinkimų proceso pradžios rugsėjį buvo nužudyta daugiau kaip 90 politikų.
Pietinėje Čiapaso valstijoje ginkluoti asmenys šeštadienį nužudė penkis žmones per išpuolį, įvykdytą pristatant balsadėžes ir kitą rinkimų medžiagą.
Kaltininkų ieškoma, o jų motyvai lieka nežinomi.
Meksikos pietuose taip pat esančioje Gerero valstijoje, kur fiksuojamas kone aukščiausias šalyje smurto lygis, balsavimo procesą prižiūrėjo bendruomenės policijos pajėgos.
„Organizuoto nusikalstamumo nariai ateina suskaldyti žmonių. Jie neleidžia jiems laisvai balsuoti“, – sakė bendruomenės policijos vadovas Isaias Posotema.