Interviu laikraščiui „Der Spiegel“ A. Merkel nurodė, kad šio formato, kuriame be Rusijos prezidento Vladimiro Putino taip pat dalyvautų Prancūzijos vadovas Emmanuelis Macronas, ji siekė 2021 m. vasarą. „Tačiau nebeturėjau reikiamų galių, kad galėčiau paversti jį realybe, nes visi jau žinojo: rudenį jos nebebus“, – tvirtino kadenciją baigusi kanclerė.
A. Merkel prieš tų metų rugsėjį vykusius parlamento rinkimus ilgą laiką kalbėjo, kad nebesieks perrinkimo ir visiškai trauksis iš politikos. Ji valdžios vairą perdavė gruodį, likus porai mėnesių iki Rusijos visapusiškos invazijos į Ukrainą pradžios.
Praėjusių metų rugpjūtį politikė su paskutiniuoju oficialiu vizitu lankėsi Rusijos sostinėje Maskvoje. Interviu kalbėdama apie šią kelionę, A. Merkel pareiškė: „Jausmas buvo labai aiškus: „Kalbant apie galios politiką, jums viskas baigta“. Putinui rūpi tik galia“, – teigė buvusi kanclerė.
A. Merkel savo kadencijos metu aktyviai siekė Normandijos formato, kuris buvo sukurtas po 2014 m. Maskvos įvykdytos Krymo aneksijos. Šio formato šalims Vokietijai, Prancūzijai, Rusijai ir Ukrainai pavyko susiderėti dėl Minsko susitarimų, tačiau jie niekuomet nebuvo visapusiškai įgyvendinti.
A. Merkel pastaruoju metu sulaukia nemažai kritikos, kad eidama aukščiausias pareigas leido Vokietijai tapti itin priklausoma nuo energetikos išteklių, ypač dujų, importo iš Rusijos. Dar prieš A. Merkel pasitraukimą jos vadovaujama vyriausybė patyrė didelį sąjungininkų, įskaitant JAV, spaudimą, nestatyti naujo dujotiekio su Rusija, tačiau A. Merkel į perspėjimus neatsižvelgė. Nepaisant to, šio vamzdyno eksploatacija dėl Ukrainoje įsiplieskusio plataus masto karo niekuomet nebuvo pradėta.