Dar 2007 metais toks įvaizdis politikei pelnė „klimato kanclerės“ epitetą. Per tą laiką skolų krizės akivaizdoje A. Merkel pavyko išsaugoti vieningą euro zoną; nepaisydama itin aktyvaus pasipriešinimo, ji ištiesė pagalbos ranką nelaimėliams ir suteikė prieglobstį milijonui imigrantų.
Tik štai anglies dvideginio emisijos ir toliau auga, o ir pačiai Vokietijai niekaip nepavyksta pasiekti užsibrėžtų kovos su klimato kaita tikslų.
Su klimato kaita susiję didelio masto protestai Vokietijoje ir pastebimai šiais metais išaugusi parama Žaliųjų partijai – įrodymai, kad nesėkmės baimė jos politiniame palikime kėsinasi palikti nemenką dėmę. Penktadienį politike virtusi fizikė turėjo puikią progą ištaisyti klaidą – jos ministrų kabinetas buvo susitikęs aptarti dešimčių milijardų dolerių vertas priemones, kuriomis siekiama sumažinti automobilių, lėktuvų ir krosnių emisijas.
Tai savotiškas reikalų pagyvėjimas A. Merkel, praeitais metais apleidusiai savo partijos lyderės postą ir pranešusiai, jog, kai 2021 metais baigsis jos kadencija, nebesieks būti perrinkta dar kartą. Nuo to laiko A. Merkel vyriausybė savotiškai dreifuoja – šiokį tokį judesį įneša nebent vidiniai nesutarimai ar nusivylimas nedžiuginančiais reitingais.
Klimato kaitos problema pastaruoju metu kaip reikiant įkvepia Vokietijos kanclerę. Daugybę savaičių ji sudarinėjo kovos su klimato kaita veiksmų planą, į kurį sudėjo visas savo kompetencijas. Vokiečiai privalo būti pasirengę sumokėti už tai, kas tapo visos žmonijos problema – būtent taip skamba jos žinutė.
„Vokietija – pramoninė valstybė, mes į aplinką išmetame labai daug anglies dvideginio, taip prisidėdami prie pasaulinio klimato atšilimo“, – praeitą savaitę vienoje tinklalaidėje pripažino Vokietijos kanclerė.
Rugsėjo 23 dieną, sakydama kalbą per Jungtinių Tautų klimato kaitai skirtą viršūnių susitikimą, A. Merkel neabejotinai pareikš pasauliui, jog Vokietija ir jos kanclerė sugrįžta į priešakines kovos su klimato kaita fronto linijas. Tik jos planai gimtinėje kol kas sutinkami gana skeptiškai.
Didžiausias Vokietijos dienraštis „Bild“ šią savaitę kanclerės ruošiamas kovos su klimato kaita priemones pavadino „fiktyviu paketu“ ir pareiškė, kad A. Merkel jau prarado pasitikėjimą, nes skelbė didžias schemas, tačiau taip ir neužtikrino jų įgyvendinimo.
A. Merkel, kuri paskutinio XX amžiaus dešimtmečio viduryje kanclerio Helmuto Kohlio vyriausybėje ėjo aplinkos apsaugos ministrės pareigas, pati pripažįsta, kad praeityje buvo pernelyg atsargi ir kritiškai vertino naująsias technologijas. Iš prigimties Vokietijos vyriausybės vadovė yra atsargi pragmatikė, tad jai tikrai svarbūs tiek korporatyviniai interesai, tiek visuomenės nuomonė.
Augusi tuomet komunistinėje Rytų Vokietijoje, ji puikiai matė ir suprato centralizuotai planinės ekonomikos trūkumus, tad tikrai nenori ant Vokietijos pramonės nuleisti sunkią valdžios kontrolės ranką ir inicijuoti transformuojančių pokyčių.
Dabar A. Merkel ne tik privalo rasti būdą, kaip subalansuoti raginimus imtis agresyvesnių veiksmų, ką ragina daryti visuomenė ir jos jaunesnieji koalicijos partneriai socialdemokratai, ir tuo pačiu užtikrinti Vokietijos, kaip nuo eksporto priklausomo ūkio, konkurencingumą pasaulinės prekybos kare.
Vokietijos verslams ir taip jau gresia didžiausi mokesčiai visoje Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje ir antri pagal dydį energijos kaštai visame pasaulyje, teigia automobilių dalių gamintojo „Continental AG“ vykdomasis vadovas Elmaras Degenhartas.
„Dabar tikrai ne pačios palankiausios sąlygos drastiškai technologinei restruktūrizacijai: didesnei klimato apsaugai, didesniam saugumui, komfortui ir skaitmenizacijai“, – sako E. Degenhartas.
A. Merkel ekonominis pragmatizmas geriausiai pastebimas jos vyriausybei tvarkant reikalus su Vokietijos automobilių pramone. 2013 metais ji ėmėsi ginti tokius ikoniškus automobilių prekių ženklus kaip BMW, „Audi“ ir VW – ji užkirto kelią Europos Sąjungos planams riboti anglies dvideginio emisijas.
Šios naujos taisyklės būtų itin skaudžiai smogusios didesnių prabangos automobilių gamintojams. Net ir per vadinamąjį VW „dyzelgeito“ skandalą A. Merkel delsė pritaikyti griežtesnę priežiūros ir kontrolės sistemą.
Kai tokie automobilių gamintojai kaip VW galiausiai ėmė kalbėti apie ambicingus elektrinio mobilumo planus, Vokietijos valdžios pastangos užtikrinti pakankamą elektrinių automobilių įkrovimo stotelių tinklą taip ir liko nepakankamos – deja, bet A. Merkel kaip reikiant atsilieka nuo pačios išsikelto tikslo 2020 metais šalies keliuose matyti milijoną elektrinių automobilių.
Kalbant apie branduolinę energiją, A. Merkel ne kartą keitė savo poziciją – pirmiausia pratęsė laipsniško branduolinių jėgainių atsisakymo terminą iki 14 metų, o tada, po Fukušimos nelaimės, savo sprendimą drastiškai pakeitė į nurodymą skubiai uždaryti senesnes branduolines jėgaines, o jau 2022 metais pasiekti dar ambicingesnio tikslo – Vokietijos be branduolinės energijos. Ir tai dar ne viskas. A. Merkel diskreditavo „FridaysForFuture“ judėjimą, pareikšdama, kad tai gali būti ne kas kita, o Rusijos vykdomo kibernetinio karo kampanijos rezultatas.
„Manau, kad atėjo metas A. Merkel pagaliau padėti į šalį savo atsargumą, įsiklausyti, ką jai sako Vokietijos jaunimas, o ne korporacijų vadovai. Per ateinančius dvidešimt metų visiškai atsisakyti anglies dvideginio emisijų ir taip spręsti klimato kaitos problemą – štai į kokį tikslą ateityje turėtų lygiuotis Vokietijos ekonomika“, – mano „Greenpeace International“ vykdomoji vadovė Jennifer Morgan.
Tai labai konkretūs sprendimai, kuriuos turi priimti A. Merkel. Ar ji nori pritaikyti veiksmingus mokesčius už anglies dvideginio emisijas, ar paprasčiausiai pratęsti Prekybos emisijos schemą, leidžiančią bendrovėms pirkti arba parduoti anglies dvideginio emisijų leidimus, transportui ir šildymui?
Toks sprendimas būtų naudingas elektros ir elektrinių produktų gamintojams, į antrą planą nustumdamas bendroves, negalinančias taip paprastai sumažinti anglies dvideginio emisijų.
Viena iš sferų, kur galima tikėtis sutarimo ir kompromiso – poreikis daugiau apmokestinti oro transportą ir atpiginti keliones traukiniais.
Kol kas A. Merkel dėmesys aplinkos apsaugos klausimams, panašu, daro įtaką rinkėjų nuomonei, bent jau taip atrodo sprendžiant pagal naujausias visuomenės apklausas. CDU, kuri dar birželį trimis procentiniais punktais atsiliko nuo Žaliųjų partijos, dabar tokiu pačiu skirtumu pirmauja.
Nepaisant to, kritikai sako, kad naujausias A. Merkel susidomėjimas klimato kaitos problema gali būti pavėluotas. Jaunesnysis jos koalicijos partneris – socialdemokratai – svarsto realią galimybę galbūt jau gruodį trauktis, tad gali paprasčiausiai nebūti pakankamai laiko parengti reikiamų įstatymų projektų.
„Koalicija galbūt ir parengs planą, tačiau greičiausiai jis gyvens tiek pat, kiek dabartinė vyriausybė. Lūžis įmanomas tik tuo atveju, jeigu nauja valdžia bus pasirengusi įgyvendinti ankstesnės parengtą planą“, – teigia Europos politikos studijų centro Briuselyje darbuotojas Christianas Egenhoferis.