Ataskaita ruošiama Atėnams sulaukiant vis daugiau kritikos dėl nesugebėjimo susidoroti su migrantų srautu. Kai kurios Europos Sąjungos valstybės siūlo laikinai visiškai izoliuoti Graikiją nuo laisvo judėjimo Šengeno zonos.
„Ataskaitos projekto išvadose sakoma, kad Graikija rimtai pažeidė savo įsipareigojimus ir buvo aptikta rimtų trūkumų dėl sienų kontrolės, kuriuos reikės ištaisyti“, – EK vicepirmininkas Valdis Dombrovskis sakė spaudos konferencijoje.
Ši ataskaita paremta išvadomis, padarytomis padėties vertinimo misijos, kuri buvo vykdoma lapkričio mėnesį prie Graikijos ir Turkijos sausumos sienos ir keliose Egėjo jūros salose – taškuose, per kuriuos 2015 metais į ES atvyko didžioji dalis iš 1 mln. ją pasiekusių migrantų.
Jeigu šią ataskaitą patvirtins dauguma iš 28 ES valstybių, Briuselyje įsikūrusi Komisija sudarys „veiksmų planą“ kaip sustiprinti Graikijos sienas, ypač jos jūros sieną su Turkija.
„Tada Graikija turės per tris mėnesius įgyvendinti šiuos veiksmus“, – sakė V.Dombrovskis.
Graikijai nepavykus jų įgyvendinti, Briuselis galės leisti valstybėms narėms pratęsti sienų kontrolę Šengeno zonoje laikotarpiui iki dvejų metų, vietoje paprastai numatytų šešių mėnesių.
Pasak V.Dombrovskio, ataskaitoje nurodyta, kad buvo nepakankamai efektyviai vykdoma į Graikiją iš Turkijos atvykusių migrantų iš Sirijos Irako bei Afganistano registracija ir imami jų pirštų atspaudai.
Su finansine parama nesietina
Jis tvirtino, kad Europos Sąjunga nesies Atėnų veiklos migrantų krizės srityje su tuo, kaip Graikija tvarkosi su 86 mln. eurų parama, dėl kurios buvo sutarta pernai, kai šalis atsidūrė prie iškritimo iš euro zonos slenksčio.
„Mes nesiejame Graikijos (finansinės paramos) programos su Šengeno reikalais“, – pažymėjo V.Dombrovskis, kuris aktyviai veikė pernai per derybas dėl paramos Graikijai.
ES vidaus reikalų ministrai pirmadienį prašė Komisijos parengti planą dėl galimo kontrolės pratęsimo dviem metams, nors tai kelia pavojų laisvo judėjimo idėjai 26 narių Šengeno zonoje.
Per pastaruosius kelis mėnesius Austrija, Vokietija, Danija, Švedija, Prancūzija ir ES nepriklausanti Norvegija įvedė laikiną sienų kontrolę dėl migrantų krizės, tačiau tokia tvarka galios tik šešis mėnesius.
Šios valstybės taip pasielgė sunkiai susidorodamos su migrantų antplūdžiu iš Graikijos Vokietijos ir Švedijos link, kur traukia daugiausia pabėgėlių ir migrantų Europoje.
Austrijos vidaus reikalų ministrė Johanna Mikl-Leitner praėjusią savaitę perspėjo, kad Atėnams gresia „laikinas pašalinimas“ iš Šengeno zonos.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Ficas trečiadienį sakė, kad ES savo migracijos politika vykdo „ritualinę savižudybę“.