28 metų Sh. Cottonas prieš šešerius metus metė didelių prekybos centrų šaldytuvų valytojo darbą ir drąsiai žengė į naują, tačiau gana pavojingą sritį – jis tapo žurnalistu. Ir ne šiaip žurnalistu, o žurnalistu, rengiančiu vaizdo reportažus apie pavojingiausius nusikaltėlius, reperius ir kitus gatvėse sutinkamus pavojingus asmenis. Savo darbus jis skelbia svetainėje „YouTube“.
Dešimtys tokių vaizdo turinio kūrėjų kaip jis kiekvieną dieną gatvėse rizikuoja savo gyvybėmis tam, kad suteiktų galimybę viešai pasisakyti bendruomenėms, kurias populiarioji žiniasklaida dažniausiai ignoruoja. Kitaip tariant, Sh. Cottonas tapo alternatyvaus naujienų žanro kūrėju, kurį jo bičiulis Zackas Stoneris mėgdavo vadinti „rajonų CNN“. Deja, praeitais metais jis žuvo per susišaudymą Čikagoje. Z. Stoneris, žinomas pravarde Zack TV, buvo vienas iš žanro pradininkų ir gerbiamas kaip tokių drąsių korespondentų mentorius bei idėjinis vadas. Jo ir po šiai dienai neišaiškinta tragiška mirtis parodė tamsiąją ir kruvinąją tokios žiniasklaidos pusę. Ir dar kartą priminė, kokiame pavojuje gatvėse dirba žurnalistai.
Štai ką apie kolegos mirtį sako Sh. Cottonas: „Kiekvieną dieną bijau, kad mane nušaus“.
Sh. Cottonas tik po bendražygio mirties pradėjo labiau rūpintis savo saugumu: įsigijo ginklą, stengiasi be reikalo nekristi į akis. Tai reiškia, kad jis po nusikaltėlių gaujų kontroliuojamas teritorijas nebevažinėja savo mylimu ryškios spalvos automobiliu. Kitaip tariant, nebesileidžia taip lengvai susekamas jo darbu besipiktinančių nusikaltėlių.
Kiti tokio žanro kanalai – Čikagos „World News“, „HoodVlogs“ Los Andžele ir Detroto „CharlieBo313“. Kalbant apie jo kanalą, Sh. Cottonas sako, kad jam prenumeratoriai neretai pasufleruoja, kur vykti ir paskatina pasidomėti konkrečiomis grupuotėmis ar besiriejančiais ginkluotais reperiais. Jo reportažuose neretai šmėžuoja ginklais ar kupiūromis mojuojantys nusikaltėliai ar aukštyn kojomis verčiami priešų gaujos ženklai. Pastarasis veiksmas – bene didžiausios nepagarbos ženklas.
Kritikų teigimu, tokie žiniasklaidos kanalai be reikalo romantizuoja nusikaltėlių gyvenimą ir suteikia jiems galimybę viešai grasinti vieni kitiems, ir taip tik dar didina įtampą.
„Nusikaltėlius rodydami tarsi kokius herojus, paprasčiausiai netiesiogiai skatinate jaunimą rinktis tokį kelią“, – sako buvęs Hjustono kovos su organizuotu nusikalstamumu policijos pareigūnas Mike‘as Knoxas. Šios netradicinės žiniasklaidos šalininkai tvirtina, kad tokie kanalai užpildo be reikalo ignoruojamų naujienų nišą ir pasakoja svarbias žmonių dėmesio vertas istorijas, kurioms tradicinė žiniasklaida praktiškai neskiria jokio dėmesio. Tie drąsūs žurnalistai eina ten, kur dauguma bijo kelti koją.
„Tai, ką Zackas padarė, labai svarbu. Jis sudarė palankias sąlygas žmonėms gatvėse garsiai pasakyti: esu toks, koks esu. Galiu keiktis, galiu pasakoti, kaip jaučiuosi... ir jie manęs necenzūruos. Jis rodė nepagražintą realybę“, – sako buvęs nusikaltėlių gaujos narys Rodney Phillipsas, šiuo metu dirbantis su Čikagoje veikiančiomis kovos su smurtu organizacijomis.
Gegužės 30 dieną Z. Stoneris pusę dviejų nakties išėjo iš Čikagos „Refuge“ klubo, kuriame vyko repo koncertas. Prie jo automobilio privažiavo ir sustojo kita mašina. Nuaidėjo kelios dešimtys šūvių. Z. Stonerio kulkų suvarpytas visureigis nuriedėjo ir atsitrenkė į gatvės šviestuvą. Vyras buvo pašautas į galvą ir kaklą, po trijų valandų konstatuota jo mirtis.
Z. Stoneris kadaise yra pats pasakojęs, kaip rengia reportažus: esą, vienoje rankoje laikydavo kamerą, o kita būdavo pasirengęs bet kurią akimirką griebtis ginklo.
„Pats pasirinkau tokią riziką. Paprasčiausiai turiu būti pasirengęs“, – yra sakęs jis Z. Stoneris.
Sh. Cottonas, keliaujantis po visas Jungtines Valstijas, tačiau savo namais vadindamas Teksasą, su Z. Stoneriu yra ne kartą kalbėjęs apie jų darbą lydinčią riziką: galima labai lengvai užsitraukti grupuočių neapykantą, jei jiems pasirodys, kad reportaže teigiamai atsiliepiama apie jų priešus; yra rizika atkreipti jaunų karštakošių nusikaltėlių dėmesį – jie imsis žudyti vien tam, kad įgytų daugiau įtakos grupuotėje.
Sh. Cottonas sako socialinėje žiniasklaidoje nuolat sulaukiantis grasinimų susidoroti. Daug grasinimų jis gavo parengęs reportažą apie iš konflikto pasprukusį vienos gaujos narį. Vienoje žinutėje buvo parašyta: „Tavęs laukia tas pats, kas ir Zacko“.
Kam tokia rizika? Suteikti galimybę bendruomenei būti išgirstai – vienas iš svarbiausių prioritetų. Pinigai taip pat ne paskutinės svarbos motyvacija.
„YouTube“ už kiekvieną vaizdo įrašo peržiūrą moka užmokestį (už reklamą). Tokie kanalai, kaip Sh. Cottono, turintys daugiau nei 400 tūkst. prenumeratorių ir milijonus mėnesinių peržiūrų, per mėnesį gali atnešti iki 15 tūkst. dolerių pelno. Z. Stoneris turėjo daugiau nei 200 tūkst. sekėjų.
Z. Stoneris retai išvykdavo už Čikagos, kur per metus užregistruojama beveik 560 su gaujų smurtu susijusių nužudymų, ribų. Jo laidotuvių dieną nužudytas bičiulis Davisas T Streetz Thomas – vienas iš sparčiausiai populiarėjusių 2018 metų reperių.
Z. Stoneris puikiai suprato, kaip dabar supranta Sh. Cottonas, jog tam tikras pavojaus laipsnis padeda sukurti itin žiūrimą turinį. Žmogžudystėmis ir hiphopo kultūra garsėjanti Čikaga tam puiki vieta. Be to, Z. Stoneris ne tik dokumentavo agresiją, bet ir bandė atlikti švietėjišką misiją: „Žudome vieni kitus dėl kažkokių menkniekių. Turime būti išmintingesni nei visa tai“. Būtent taip jis pareiškė viename iš savo vaizdo įrašų.
Panašu, kad Z. Stoneris tikrai nestokojo empatijos savo herojams.
2018 metų pradžioje „Chicago Defender“ jis pasakojo, kad jauni jo kalbinti juodaodžiai „tarsi įstrigę savotiškoje dėžėje“, iš kurios stengiasi bet kokia kaina ištrūkti, nors už tokias pastangas ir tenka mokėti labai brangiai: „Dauguma juos laiko paprasčiausiais smogikais arba tiesiog tuščia vieta, esą, normalioje visuomenėje jiems ne vieta. Niekada nespręskite apie knygą iš jos viršelio“. Nors pats jokiai grupuotei nepriklausė, Z. Stoneris augo gaujų aplinkoje ir kaip penkis pirštus išmanė jų kultūrą ir žaidimo taisykles.
„Jis rengėsi kaip vienas iš jų. Atrodė kaip vienas iš jų. Ir jie Zacko asmenybėje atpažindavo dalį savęs“, – sako R. Phillipsas.
Z. Stoneris buvo tarsi 60 skirtingų Čikagos nusikaltėlių gaujų tarpininkas. Nors nusikaltėliai jį vertino gana palankiai, aktyvisto bičiuliai nerimavo, kad auganti jo įtaka ir pajamos galėjo gaujas prieš jį nuteikti. Buvo tokių, kurie patarė palikti Ilinojų.
„Bet jis niekada nesvarstė galimybės išvažiuoti iš Čikagos. Jis mylėjo šį miestą“, – teigia jo pusbrolis Albertas Curtis.
Z. Stoneriui ne kartą teko akis į akį susidurti su rimtu pavojumi. Kartą, kai 2016 metais ketino daryti interviu, pro automobilio langą išlindo asmuo ir pradėjo šaudyti į visus iš eilės. Keli žmonės buvo sužeisti. Be to, jis padėjo teisėsaugai ne vieną nusikaltėlį patupdyti už grotų. 2017 metais Čikagos policija sulaikė kelis nusikaltėlių gaujos narius, kai viename iš „ZackTV1“ reportažų išvydo juos mojuojančiais ginklais.
Deja, bet jie nepaklausė Z. Stonerio patarimo: jeigu esi sunkus nusikaltėlis ir labai nori priešais kamerą mojuoti ginklu, pasirūpink, kad jis nebūtų tikras.
Kas ir kodėl nužudė Z. Stonerį – klausimai, ir šiandien neretai svarstomi socialinėje žiniasklaidoje.
Iš netoliese esančio buto mobiliuoju nuaidėjus šūviams darytame vaizdo įraše matoma, kaip prie Z. Stonerio automobilio bėga keli jauni vyrai. Išgirdę riksmus, jie ima dar labiau skubėti. Taip ir lieka neaišku, ar tai buvo žudikai, ar persigandę Z. Stonerio bičiuliai.
Po to, kas nutiko Z. Stoneriui, Sh. Cottonas rimtai svarstė galimybę keisti savo gyvenimo kelią, tačiau galiausiai pasiliko – neslepia, kad jam labai patinka tiek pati darbo specifika, tiek gaunami pinigai.
„Neketinu keisti darbo vien todėl, kad kažko bijau“, – sako jis.