Rekordinė šiluma fiksuojama jau 11 mėnesių iš eilės, o jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante yra pakilusi iki aukščiausios per mažiausiai 40 metų.
Štai kodėl meteorologai įspėja, kad Europos gali laukti dar viena neįprastai karšta vasara – galbūt net karščiausia per visą istoriją.
Ar šią vasarą Europą vėl alins karščiai? Kai kalbame apie karščio antplūdžius ar pavienius ekstremalių orų reiškinius, niekas negali pasigirti regintis ateitį iš krištolinio rutulio. Tačiau praėję orai gali suteikti meteorologams tam tikrų užuominų.
„Tiksliai nuspėti, kokie orai bus kelis mėnesius į priekį, nekalbant apie savaites, o kartais net ir dienas, yra neįtikėtinai sudėtinga“, – sako meteorologė Tamsin Green iš meteorologijos tarnybos „Weather & Radar“.
Taip yra todėl, kad orai visoje Europoje yra itin permainingi, ir tam įtakos turi daugybė įvairių veiksnių.
Tačiau meteorologai, remdamiesi tam tikrais duomenimis ir orų modeliais, gali prognozuoti bendras tendencijas, įskaitant mėnesio temperatūros vidurkius. Šiuo metu atrodo, kad birželio, liepos ir rugpjūčio temperatūros viršys savo vidurkius, pažymi T. Green.
Visame žemyne orai gali labai skirtis, todėl sunku nuspėti, kur smogs „karšta vasara“. T. Green teigia, jog karštieji taškai greičiausiai bus Pietų ir Rytų Europoje.
Birželį Vakarų Europoje gali iškristi vidutinis kritulių kiekis. Tuomet liepą kritulių kiekis Pietų Europoje gali viršyti vidutinį, tačiau rytuose tvyros sausesnės sąlygos. Rugpjūtis, priduria ji, didžiojoje žemyno dalyje bus sausesnis ir labiau nusistovėjęs.
Tačiau T. Green primena, kad tai yra tik vidurkiai. Tai reiškia, kad tarp šių sąlygų gali pasitaikyti didelių svyravimų ar ekstremalių reiškinių.
Kas daro įtaką Europos orams?
Permainingiems Europos orams įtakos turi daugybė įvairių veiksnių. Pasaulis šiuo metu išgyvena pereinamąją fazę tarp „El Nino“ ir „La Nina“ klimato reiškinių, kurie yra „esminiai“ prognozuojant pasaulinius orus ir temperatūros modelius.
Šioje neutralioje fazėje mes išliksime bent jau iki vasaros pradžios, tačiau „El Nino“ įtaka vis dar tęsiasi.
„Pastaraisiais mėnesiais oro ir vandenyno temperatūros vis dar yra astronomiškai aukštos. Jos vis dar laikosi“, – pažymi T. Green.
Nepaisant to, kad „El Nino“ lemia aukštesnę nei vidutinę jūros paviršiaus temperatūrą ir gausesnius kritulius centriniame bei rytiniame Ramiojo vandenyno atogrąžų regione, jo poveikis juntamas visame pasaulyje.
Ji aiškina, kad orai viename regione, tarsi „domino efektas“, gali nulemti oro sąlygas kitoje planetos pusėje. Jei pasaulyje kritulių kiekis vienur padidės, kitur jis sumažės.
Europą, pavyzdžiui, dažnai pasiekia atogrąžų audrų likučiai, atnešantys lietų ir vėją. Šiemet audrų aktyvumas Atlanto vandenyne per uraganų sezoną nuo birželio iki lapkričio mėnesio gali būti didesnis, nes „La Nina“ Ramiojo vandenyno regione formuoja depresinį audringumą.
Europa šyla sparčiau nei pasaulio vidurkis
Vis dėlto yra vienas veiksnys, didele dalimi lemiantis vis šiltesnes žemyno vasaras – tai klimato kaita.
„Vienas ryškus ir nepaneigiamas dalykas, kurio negalime ignoruoti, yra tai, kad nuolat mušame karščio rekordus“, – teigia T. Green.
„Pastarieji dešimt metų buvo šilčiausias dešimtmetis per visą stebėjimų istoriją, o temperatūra Žemėje labiausiai šilo per pastaruosius 40 metų. Matome, kad 2024 metų balandis buvo 11-as karščiausias mėnuo iš eilės per visą istoriją“.
Nuo 1991 metų Europa šyla dvigubai sparčiau nei pasaulio vidurkis, rodo naujausi duomenys iš Pasaulinės meteorologijos organizacijos (WMO) ir Europos Sąjungos klimato agentūros „Copernicus“. Klimato kaitos padariniai šiam žemynui nėra išimtis, ir abi agentūros įspėja, kad Europa turi imtis daugiau veiksmų, kad sumažintų išmetamų teršalų kiekį ir atsisakytų iškastinio kuro.
23 iš 30 didžiausių karščio bangų šiame žemyne kilo po 2000-ųjų metų, o penkios – per pastaruosius trejus metus.
Naujausi penkerių metų vidurkiai rodo, kad temperatūra Europoje šiuo metu būna 2,3 laipsnio pagal Celcijų aukštesnė nei prieš Pramonės revoliuciją, o visame pasaulyje – aukštesnė 1,3 laipsnio pagal Celcijų.
Dėl šios priežasties T. Green „su gana dideliu tikrumo laipsniu“ mano, kad 2024 metais greičiausiai bus pasiekti nauji rekordai.
„Nepaisant to, kaip pasiskirstys prognozės, pasaulinės temperatūros kilimo tendencijos yra nenuginčijamos“, – sakė ji.
