Prognozuojama, kad ši žiema Europoje bus šaltesnė nei praėjusiais metais, nes pagaliau atkeliauja susilpnėjusi „La Nina“, tačiau ji vis tiek bus šiltesnė už ilgesniojo laikotarpio vidurkį.
Pasak meteorologų, spalio mėnesį vėsiausi orai Europoje tvyros Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Skandinavijoje. Tačiau pietryčių Europoje ir Ispanijos pietuose, priešingai, turėtų būti šilta, teigia „Maxar Technologies Inc“. Atėnuose, kuriuos vasarą alino karščio bangos ir miškų gaisrai, mėnesio pradžioje temperatūra gali siekti 32 laipsnius pagal Celcijų, skelbia „Weather Services International“.
Kelios švelnios žiemos padėjo Europai įveikti energetikos krizę, kai ji stengiasi atsisakyti rusiškų dujų. Tačiau šalčio grybštelėjimai vis dar gali sukelti spaudimą šio regiono elektros tinklams, nes „La Nina“ į Europą paprastai atneša žemesnę temperatūrą.
„Prognozuojama, kad šis sezonas bus šiltesnis nei 10 metų norma ir 30 metų norma, bet šaltesnis nei pernai“, – sakė meteorologinių prognozių bendrovės „Maxar“ meteorologas Matthew Drossas.
Tikimybė, kad lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais susiformuos reiškinys „La Nina“ – ciklinis Ramiojo vandenyno atvėsimas – siekia 83 proc., nors prieš mėnesį ji buvo vertinama 74 proc., praėjusį mėnesį nurodė JAV klimato prognozių centras. Šis reiškinys Kalifornijoje, Brazilijoje ir Argentinoje gali sukelti sausras, į Indoneziją bei Australiją atnešti lietų, o į Europą – vėsesnius orus.
„Prognozuojama, kad žiemą vyraus silpna arba vidutinio stiprumo „La Nina“, o tai paprastai reiškia, kad Vakarų Europoje vyraus žemesnė nei įprastai temperatūra, todėl lapkričio ir gruodžio mėnesiais tikimės šaltesnių laikotarpių“, – sakė prognozių bendrovės „Atmospheric G2“ meteorologas Andrew Pedrini.
„La Nina“
A. Pedrini pridūrė, kad dėl palyginus vėsios temperatūros ir normą viršijančio kritulių kiekio kai kuriose žemyno dalyse gali iškristi nemažai sniego. Praėjusį mėnesį audra „Boris“ Austrijos Alpes užvertė 1,5 m storio sniego sluoksniu.
Prasidedant žiemai, „La Nina“ taip pat gali prislopinti vėjo greitį, o tai gali turėti įtakos atsinaujinančiosios energijos gamybai, pažymi M. Drossas.
Artimiausiomis savaitėmis kas kelias dienas nuo Atlanto vandenyno į Vakarų ir Šiaurės Europą tikriausiai slinks audrų virtinė.
Pasak „AccuWeather Inc.“ meteorologo Tylerio Royso, į vakarus nuo Afrikos tvyranti aukšto slėgio zona išliks beveik nejudri, todėl bent iki spalio vidurio kas kelias dienas per šiaurės Atlantą į Vakarų ir Šiaurės Europą keliaus audros. Šios audros absorbuos kai kurias atogrąžų sistemas ir atneš gausių kritulių.
„Kai kurios iš šių sistemų greičiausiai pasisuks į Europą, o tai įneš netikrumo į orų modelius, be to, potencialiai sutrikdys bendrą modelį“, – sakė A. Pedrini iš „Atmospheric G2“.