Dviejų aukštų namas su 77 arais žemės atsidūrė aukcione dėl dešimtmečius trukusio ginčo dėl turto tarp Nobelio premijos laureatės, kuri po 2021 metų karinio perversmo buvo įkalinta, ir jos brolio.
Prieš aukcioną nedidelis būrelis žmonių – daugiausia žurnalistų – susirinko prie kolonijinės epochos namo žaliuojančioje Universiteto alėjoje, už kelių namų nuo JAV ambasados.
Iš už uždarų vartų pasirodę pareigūnai paskelbė aukciono pradžią, tris kartus suduodami į nedidelį varpelį.
Virš vartų kabantis Suu Kyi tėvo, nepriklausomybės didvyrio Aung San, portretas tarsi stebėjo vykstantį veiksmą, kurio metu buvo paskelbta pradinė pardavimo kaina – 315 mlrd. kijatų, arba 150 mln. dolerių pagal oficialų valiutos kursą.
Aukciono vedėjas pakėlė ranką, ragindamas siūlyti kainą, bet buvo girdėti tik tyla.
„Pasiūlymų nėra“, – paskelbė jis ir vėl paskambino varpeliu leisdamas suprasti, kad aukcionas baigtas.
Civiliais drabužiais vilkintys apsaugos pareigūnai fotografavo renginį nušviečiančius žurnalistus.
Kariškiai Suu Kyi apie 15 metų laikė uždarę tarp aptrupėjusių šio namo sienų – po to, kai 1988 metais ji išgarsėjo per didžiules demonstracijas prieš tuometinę chuntą.
Atskirta nuo savo vyro ir vaikų, gyvenusių Anglijoje, Suu Kyi leido laiką grodama pianinu, skaitydama detektyvinius romanus ir medituodama, o jos, kaip demokratinės lyderės, autoritetas vis labiau augo.
Šimtai žmonių reguliariai rinkdavosi šalia pastato, kad išgirstų jos kalbas apie demokratiją ir kovą su karine valdžia nenaudojant smurto.
Paleista į laisvę 2010 metais, ji ir toliau gyveno viloje, kur priiminėjo užsienio šalių vadovus, žurnalistus ir diplomatus.
2012 metais tuometinis JAV prezidentas Barackas Obama lankėsi viloje ir pagarbiai vadino ją „demokratijos ikona“.
Įkalinta
Suu Kyi 2012 metais paliko Jangoną ir persikėlė į karinės valdžios pastatytą sostinę Neipidą valdyti pagal nelengvą valdžios pasidalijimo susitarimą su kariškiais.
Ten ji buvo sulaikyta 2021 metų vasario 1-osios ankstyvą rytą, kai kariškiai vėl užgrobė valdžią, nutraukdami 10 metų trukusį demokratijos eksperimentą ir įstumdami šią Pietryčių Azijos valstybę į kruviną suirutę.
Po to chuntos kontroliuojamas teismas ją įkalino dėl daugybės kaltinimų, kuriuos kritikai vadino farsu ir kuriais buvo siekiama pašalinti ją iš politikos.
78 metų Nobelio taikos premijos laureatė po perversmo yra beveik dingusi iš viešumos, ją buvo galima pamatyti tik grūdėtose valstybinės žiniasklaidos nuotraukose, darytose teismo proceso metu.
Mianmare ji tebėra labai populiari, net ir po to, kai jos tarptautinį įvaizdį aptemdė susitarimas dėl valdžios pasidalijimo su generolais, kuriuos ji gynė nuo kaltinimų rohinjų mažumos genocidu.
Daugelis dabartinių kovotojų už demokratiją atsisakė jos propaguoto nesmurtinės kovos principo ir ėmėsi ginklų, kad visam laikui išrautų kariuomenės dominavimą Mianmaro politikoje ir ekonomikoje.
Praėjusį mėnesį Suu Kyi sūnus agentūrai AFP sakė, kad ji yra „stiprios dvasios“, tai suprato iš jos laiško – pirmojo jų kontakto nuo tada, kai ji buvo sulaikyta po perversmo prieš trejus metus.