Perversmas įvykdytas kelias savaites augus įtampai tarp šalį beveik penkis dešimtmečius valdžiusių kariškių ir civilinės vyriausybės. Įtampa kilo dėl įtarimų sukčiavimu per lapkritį įvykusius rinkimus, kuriuos lengvai laimėjo Aung San Suu Kyi Nacionalinė demokratijos lyga (NLD).
Kariškiai, kurie tvirtina per rinkimus buvus pažeidimų, praėjusią savaitę užsiminė galintys perimti valdžią.
Pirmadienį prieš aušrą Aung San Suu Kyi ir prezidentas Winas Myintas sostinėje Neipide buvo sulaikyti, naujienų agentūrai AFP sakė NLD atstovas Myo Nyuntas. Vos po kelių valandų parlamentas turėjo pirmą kartą po rinkimų susirinkti ir pratęsti savo darbą.
„Girdėjome, kad juos sulaikė kariškiai... Kai situacija tokia, kokią dabar matome, turime manyti, kad kariškiai vykdo perversmą“, – sakė jis.
Vėliau kariuomenė per savo televizijos kanalą paskelbė vieniems metams įvedanti nepaprastąją padėtį.
„Vykdysime tikrą daugiapartinę demokratiją... su visiška pusiausvyra ir sąžiningumu“, – sakoma pareiškime armijos oficialiame „Facebook“ puslapyje.
Jame priduriama, kad valdžia bus perduota „surengus laisvus ir sąžiningus visuotinius rinkimus, pasibaigus nepaprastosios padėties sąlygų periodui“.
Buvusioje šalies sostinėje Jangone, kuris išlieka komercinis Mianmaro centras, kariai užėmė meriją, pranešė AFP žurnalistas.
Taip pat sulaikyti Kajenų valstijos vyriausiasis ministras ir keli kiti regionų ministrai, sakė šaltiniai partijoje.
Mianmaro armija pirmadienį, kelios valandos po to, kai įvykdė perversmą, paskelbė, kad pasibaigus metams įvestai nepaprastajai padėčiai surengs naujus rinkimus ir perduos valdžią juos laimėjusiai partijai.
„Vykdysime tikrą daugiapartinę demokratiją... su visiška pusiausvyra ir sąžiningumu“, – sakoma pareiškime armijos oficialiame „Facebook“ puslapyje.
Jame priduriama, kad valdžia bus perduota „surengus laisvus ir sąžiningus visuotinius rinkimus, pasibaigus nepaprastosios padėties sąlygų periodui“.
Į įvykius Mianmare greit sureagavo JAV ir Australija, paraginusios paleisti sulaikytus NLD lyderius ir atkurti demokratiją.
„Jungtinės Valstijos nepritaria bet kokiems bandymams pakeisti neseniai įvykusių rinkimų baigtį ar trukdyti Mianmaro demokratinei pereigai ir imsis veiksmų prieš atsakinguosius, jei šie žingsniai nebus atšaukti“, – sakė Baltųjų rūmų atstovė spaudai Jen Psaki.
Australija pareiškė, kad Mianmaro kariškiai „ir vėl siekia perimti šalies kontrolę“.
„Raginame kariškius gerbti įstatymo viršenybę, spręsti ginčus teisėtais mechanizmais ir tuojau pat paleisti visus civilinius lyderius bei kitus neteisėtai sulaikytus žmones“, – sakė australų užsienio reikalų ministrė Marise Payne.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Mianmaro lyderių sulaikymą per kariškių perversmą.
„Generalinis sekretorius griežtai smerkia valstybės patarėjos Aung San Suu Kyi, prezidento Win Myinto ir kitų politinių lyderių sulaikymą Mianmaro naujojo parlamento pirmosios sesijos išvakarėse“, – sakoma atstovo Stephane'o Dujarrico pareiškime.
„Šie įvykiai yra rimtas smūgis demokratinėms reformoms Mianmare“, – priduriama pareiškime.
Apribotas komunikavimas
Per kelias valandas po Mianmaro civilinių lyderių areštų šalyje buvo apribotos komunikacijos, nustojo veikę keli mobiliojo ryšio tinklai.
Nevyriausybinė organizacija „NetBlocks“, stebinti interneto ribojimus, pranešė apie smarkiai sutrikusį interneto ryšį.
Telefono numeriais sostinėje Neipide taip pat nebuvo įmanoma prisiskambinti.
Mianmaro bankų asociacija pranešė, kad pirmadienį po perversmo bankai visoje šalyje uždaryti.
„Visi Mianmaro bankų asociacijos nariai nuo vasario 1-osios turi vieningai uždaryti savo bankus“, – sakoma Asociacijos pranešime, kuriame nurodoma, kad toks sprendimas priimtas dėl prasto interneto ryšio.
Lapkritį Mianmare įvykęs balsavimas buvo tik antri demokratiniai rinkimai po to, kai šalyje 2011-aisiais baigėsi 49 metus trukęs karinis valdymas.
Rinkimus didele persvara laimėjo NLD, kuri turėjo pratęsti 75-erių Aung San Suu Kyi valdymą naujai penkerių metų kadencijai.
Tačiau kariškiai ištisas savaites skundėsi, kad per rinkimus būta daug pažeidimų, ir tvirtino nustatę daugiau kaip 10 mln. sukčiavimo per rinkimus atvejų.
Kariuomenė pareikalavo vyriausybinės rinkimų komisijos paskelbti rinkėjų sąrašus kryžmiškam patikrinimui, bet komisija to nepadarė.
Praėjusią savaitę kariuomenės vadas generolas Minas Aungas Hlaingas, kuris tikriausiai yra įtakingiausias šalies asmuo, sakė, kad Mianmaro 2008 metų konstitucija tam tikromis aplinkybėmis galėtų būti „atšaukta“.
Mino Aungo Hlaingo komentarai, pasirodę pasklidus gandams apie galimą perversmą, dar labiau padidino įtampą šalyje ir paskatino užsienio ambasadas bei Jungtines Tautas paskelbti perspėjimus.
Anksčiau Mianmare po nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo 1948-aisiais buvo įvykdyti du perversmai: 1962 ir 1988 metais.
Aung San Suu Kyi – buvęs demokratijos simbolis ir Nobelio taikos premijos laureatė, kurios tarptautinį įvaizdį sužlugdė jos reakcija į musulmonų rohinjų krizę – šalyje tebėra itin populiari.
Dėl savo, kaip opozicijos lyderės, vaidmens ji 20 metų su pertraukomis buvo laikoma namų arešto sąlygomis, kol 2010-aisiais kariškiai ją paleido.
JAV perspėja atsakysiančios į Mianmaro perversmą
JAV sekmadienį paragino Mianmaro kariuomenę paleisti pareigūnus, įskaitant de facto lyderę Aung San Suu Kyi. Vašingtonas perspėjo atsakysiantis į perversmą.
Suu Kyi ir šalies prezidentas buvo suimti. Pastarosiomis savaitėmis Mianmare augo įtampa tarp karinių pajėgų ir civilių valdžios. Kariuomenė kaltino valdančiąją partiją rinkimų klastojimu.
„JAV prieštarauja bet kokiems bandymams pakeisti rinkimų baigtį ar trukdyti demokratiniam valdžios perdavimui Mianmare, jei šie veiksmai nebus atšaukti, imsimės veiksmų prieš atsakingus asmenis“, – pranešime teigė Baltųjų rūmų atstovė Jana Psaki.
Raginame „kariuomenę ir visas kitas puses laikytis demokratijos bei teisinės valstybės principų ir šiandien paleisti tuos, kurie buvo sulaikyti“, – sakė ji.