Migracijos klausimai įsiūbavo Europą: to prieš keletą metų nebuvo galima įsivaizduoti

Europos migracijos politikoje šiuo metu daug judesio. Ir ne tik valstybėse narėse, bet ir europiniu lygiu. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen teisingai suprato gyventojų siunčiamus signalus: pavasarį priimto naujo Europos migracijos paketo nepakaks, būtina ieškoti naujų kelių migracijai suvaldyti. Pagaliau skamba ir raginimas keisti įstatyminius migracijos rėmus. Tai nėra neįmanoma, reikia tik norėti, – drąsina teisės žinovai.

Nevaldomos migracijos pasekmės jausti visoje Bendrijoje. Europos Sąjungos šalyse per rinkimus vis daugiau balsų surenka dešiniosios radikalios partijos, griežtai pasisakančios prieš imigraciją. Vengrija ir Nyderlandai pareiškė norinčios pasitraukti iš bendros ES prieglobsčio politikos.

Lenkija planuoja laikinai sustabdyti teisę į prieglobstį. Suomija uždarė savo sienas su Rusija. Vokietija įvedė plataus masto sienų kontrolę. O naujasis Prancūzijos vidaus reikalų ministras, respublikonų partijos narys Bruno Retailleau, paskelbė iš esmės griežtinsiąs migracijos politiką ir netgi ragino keisti įstatyminius jos rėmus. „Jei įstatymas nebegina, jį reikia keisti“, – sakė jis neseniai „Figaro Magazine“ duotame interviu.

Spaudimas Europos prieglobsčio sistemai, kuria siekiama suderintos ir solidarios migracijos politikos Bendrijoje, didėja. Kad būtina veikti europiniu lygiu, rodo pavienių nacionalinių valstybių bandymai pačioms ieškoti būdų suvaldyti migracijai savo šalyse, nes europinės migracijos taisyklės pasirodo besančios pernelyg atšipęs instrumentas šiai aštriai problemai spręsti.