Viskas prasidėjo spalio 12 d., kai maždaug 160 žmonių antrame pagal dydį Hondūro San Pedro Sulos mieste nusprendė keliauti į JAV. Ekspertai sako, kad tai įprasta, – suskaičiuota, jog iš Hondūro kasdien į Ameriką nelegaliai emigruoja apie 300 žmonių.
Tačiau šį kartą būrį Hondūro gyventojų lydėjo žinomas buvęs politikas, užsiimantis humanitarine veikla, dirbantis su pabėgėliais. Žinia apie šią kelionę pasklido socialiniuose tinkluose, ji parodyta per televiziją, ir prie būrio ėmė jungtis žmonės iš visos šalies. Per pirmąsias dienas, dar tik pasiekus Hondūro ir Gvatemalos sieną, karavanas išaugo iki kelių tūkstančių, o šiuo metu, skaičiuojama, sudaro apie 7000 žmonių iš Centrinės Amerikos valstybių.
Lotynų Amerikos ekspertė I. Giedraitytė iš Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto sako, kad pirmoji karavano dalis jau yra Meksikoje, juda link JAV. Tačiau kalbama, kad iš Hondūro išėjo dar viena grupė, kurioje per 1000 žmonių, o dar daugiau nei 1500 žmonių grupė susiformavo Gvatemaloje, nors ši informacija nėra patvirtinta.
Į pavojingą kelionę geriau leistis su grupe
Politologės nuomone, esminis klausimas, kodėl žmonės ryžtasi šiai kelionei. „Jeigu pažiūrėtumėte nuotraukas, matytumėte labai daug mažų vaikų, moterų, neįgaliųjų, šeimų su vaikais“, – sako ji.
I. Giedraitytė primena, kad tai nėra pirmas karavanas. Kasdien iš Hondūro išvyksta apie 300 žmonių – šį kartą apie 15 žmonių grupė išvyko kartu. Jos nuomone, tikriausiai suveikė ir garsiai pasklidusi žinia – panašus karavanas vyko pavasarį, matyt nemažai žmonių suviliojo idėja ir galimybė keliauti kartu.
Ekspertė atkreipia dėmesį, kad kelionė į JAV yra labai pavojinga. Didelė dalis žmonių praranda pinigus, yra apiplėšiami, dauguma moterų išprievartaujamos bent kartą, todėl daug jų prieš keliaudamos susileidžia ilgalaikio veikimo kontraceptikų, kad nepastotų. Tačiau žmonės, kurie neturi pinigų skristi lėktuvu ir pasilikti JAV renkasi šį pavojingą kelią, o į jį geriau leistis grupe.
Bėga nuo smurto ir skurdo
Pasak I. Giedraitytės, esminės priežastys, kodėl žmonės bėga iš Hondūro ir kitų Centrinės Amerikos šalių, yra skurdas ir smurtas. Centrinės Amerikos valstybės – vienos pavojingiausių pasaulyje. Hondūras 2011 m. buvo įvardytas kaip pasaulio žmogžudysčių sostinė, o dabar pavojingiausia regiono valstybė – Salvadoras.
Hondūre, kurio gyventojai ir sudaro didžiąją karavano dalį, pastaruoju metu, oficialiais duomenimis, įvykdomų žmogžudysčių skaičius sumažėjo. Tačiau, kaip pastebi I. Giedraitytė, žmonės to nejaučia.
„Jie kaip tik jaučia, kad smurtas dar labiau išplito“, – aiškina politologė. Pvz., praėjusią savaitę nušautas autobuso vairuotojas, dirbęs vienoje brangiausių ir saugiausių autobusų kompanijų, su kuria keliauja žmonės, turintys daugiau pinigų. Tikriausiai kompanijos savininkai nesumokėjo gaujoms vadinamojo karo mokesčio.
Anot I. Giedraitytės, nesaugumo jausmas labai stiprus visoje Centrinėje Amerikoje. Smurtas „ateina“ ir į vietas, kur jo anksčiau nebuvo. Vidurinė ir aukštesnė klasė jį vis dar jaučia šiek tiek mažiau, nes gyvena užsidarę ir apsitvėrę privačiuose rajonuose, o didžiausias verslas Centrinėje Amerikoje – privati apsauga. Skurdūs žmonės apskritai neturi kur nuo smurto pabėgti, aiškina ekspertė.
Ji pasakoja, kad daugybė žmonių ir net įstaigų Centrinėje Amerikoje kas mėnesį moka vadinamąjį karo mokestį. Tai daro mokytojų kolektyvai, poliklinikos, pardavėjai ir kt.
Pasak pašnekovės, gaujos gali pareikalauti per kelias paras sumokėti tiek pinigų, kiek žmogus neturės net ir pardavęs savo mažą parduotuvę, tad tokiais atvejais jiems nelieka nieko kito – tik susirinkti daiktus ir išeiti. Nors dažniausiai pakaktų pakeisti rajoną, ne visi žmonės gali tai padaryti dėl pinigų trūkumo. Jauni vaikinai verčiami dėtis prie gaujų, merginos persekiojamos, parduodamos, prievartaujamos, verčiamos užsiimti prostitucija.
Hondūre apie du trečdalius žmonių gyvena žemiau skurdo ribos, o penktadalis – išgyventi turi už mažiau nei du dolerius per dieną. Be to, šalyje smarkiai išaugo kainos.
I. Giedraitytė pasakoja, kad Hondūro šeimos tradiciškai didelės, o penkių asmenų šeimai, kurioje abu tėvai dirba, tenka apie 500 JAV dolerių per mėnesį, iš kurių apie 400 dolerių kainuoja būtinųjų prekių krepšelis. Oficialus nedarbas yra apie 8 proc. ir neatrodo toks didelis, bet gerokai aukštesnis tarp jaunimo. Be to, didžiausia problema ne pats nedarbas, bet vadinamasis „subdarbas“, kai žmonės dirba labai menkai apmokamus darbus, dalimi etato. Šešėlinė ekonomika sudaro daugiau nei pusę šalies BVP.
Hondūras yra pati nelygiausia regiono valstybė. Maža grupelė gyventojų turi didžiąją dalį žemės, finansinių ir kitų išteklių, o kone du trečdaliai gyventojų, kaip sako I. Giedraitytė, tiesiogine to žodžio prasme neturi nieko.
Ji primena, kad 2009 m. Hondūre įvyko karinis perversmas, metus truko politinė suirutė, ir šalis neatsigavo iki šiol. Visuomenė nepasitiki valdžios institucijomis, paskutiniai 2017 m. vykę prezidento rinkimai, opozicijos teigimu, buvo suklastoti, tad nemažai žmonių nebetiki, kad jie gali ką nors pakeisti.
Pasiekus JAV daugumai gali tekti grįžti namo
Per Meksiką žingsniuojančiam migrantų karavanui iki JAV sienos dar liko apie pusantro tūkstančio kilometrų. Prezidentas Donaldas Trumpas įspėja, kad migrantai nebus įleisti.
Pasak I. Giedraitytės, pabėgėlio statuso jie gauti negali, nes karo nėra. Todėl kažkiek žmonių liks Meksikoje. Ši šalis jau dabar priima ir suteikia prieglobstį kitų Centrinės Amerikos šalių gyventojams, o pastaraisiais metais prieglobsčio prašymų Meksikoje padaugėjo apie tūkstantį kartų.
Ekspertė sako neįsivaizduojanti, kad gali nutikti JAV pasienyje, turint omenyje, kad prezidentas D. Trumpas žada jį militarizuoti. Ji atkreipia dėmesį, kad kol kas karavanas neina su intencija bandyti nugriauti sieną, bet jei iš tiesų tai yra 7000 žmonių desperatiška minia, sunku prognozuoti, kas gali įvykti. Visgi, I. Giedraitytės nuomone, labai menkai tikėtina, kad jie gali pretenduoti į pabėgėlio statusą, tad esminis klausimas – kaip galima pagelbėti, kokį laikiną statusą galima suteikti. Visgi ko gero didelė dalis jų bus tiesiog sugrąžinta į savo šalis.
Paveiks JAV rinkimus
Karavanas, pasak politologės, turės įtakos lapkričio pradžioje JAV vyksiantiems vidurio kadencijos rinkimams.
„Internete be galo daug netikrų naujienų su suklastotomis nuotraukomis, darytomis visai kitame kontekste, kuriomis dalijasi ir žymūs respublikonai, kongreso nariai, teisėjų žmonos. Socialiniuose tinkluose plinta informacija, kad migrantai degina JAV vėliavas, jiems esą moka George`as Sorosas ir pan.“, – vardija I. Giedraitytė.
Pasak jos, viena vertus, tai nemokama reklama D. Trumpui, nes jis sakė, kad reikia saugoti sienas. Nesvarbu, kad imigrantų skaičius nuolat mažėja, o Centrinėje Amerikoje gyvena palyginti nelabai daug žmonių – žmonės mato artėjančio karavano vaizdus ir, I. Giedraitytės nuomone, tai gali padėti mobilizuoti dalį rinkėjų, kurie labai bijo imigracijos. „Kita vertus, gali mobilizuotis ir daugybė žmonių, kurie, ypač po siuntinių su sprogmenimis demokratams ir jų rėmėjams, pasakys „dieve mano, kuo mes virstam“, – svarsto I. Giedraitytė.
Politologė pastebi, kad demokratai dabar atsidūrė keistoje situacijoje: jie negali sakyti, kad D. Trumpas iš dalies yra teisus, bet akivaizdu ir tai, kad 7000 žmonių neįmanoma suteikti pabėgėlio statuso, tam nėra teisinio pagrindo. Be to, būtų sukurtas pavojingas precedentas: Salvadore atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei pusė šalies gyventojų nori išsikraustyti į JAV.
Tad, I. Giedraitytės nuomone, karavanas neabejotinai turės įtakos JAV rinkimams, ko gero, labiau respublikonų naudai, bet labai svarbu kas dar atsitiks prie sienos su JAV.
Parengė Galina Vaščenkaitė