Po B.Obamos pokalbio telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel Baltieji rūmai pranešė, kad „abu lyderiai sutarė, jog reikalingas sprendimas visos Europos mastu, pagal kurį kiekviena ES valstybė narė priimtų sąžiningą dalį pabėgėlių“.
Šis pareiškimas gali būti traktuojamas kaip įspėjimas Vengrijai, Čekijai, Rumunijai ir Slovakijai, kurios nesėkmingai priešinosi susitarimui dėl 120 tūkst. migrantų paskirstymo po ES nares.
Slovakijos premjeras Robertas Fico pareiškė, jog nesutiks su Briuselio „diktatu“.
B.Obamos raginimas Europai neabejotinai sulauks kaltinimų Vašingtonui, pagrindiniam humanitariniam regiono donorui, dėl pasyvumo sprendžiant pabėgėlių krizę.
Milijonams sirų išsibarsčius po stovyklas Artimuosiuose Rytuose, dešimtims tūkstančių pabėgėlių plūstant į Europą pėsčiomis, o šimtams tragiškai žūstant per kelionę jūra, Amerika pažadėjo ateinančiais metais priimti vos 10 tūkst. pabėgėlių.
Per 2015 finansinius metus, kurie baigiasi rugsėjį, didžiausia pasaulio ekonomika priėmė iš viso 70 tūkst. pabėgėlių.
Tai menki skaičiai, palyginti su milijonu sirų pabėgėlių, kuriuos, kaip prognozuojama, Vokietija priims tik šiais metais.
Prie derybų stalo sės bloko lyderiai
Europos Sąjungos lyderiai trečiadienį rengia skubų susitikimą dėl migracijos krizės, kuris įvyks kitą dieną po to, kai bloko ministrai nubalsavo už prieštaringai vertinamą susitarimą dėl 120 tūkst. pabėgėlių paskirstymo po Bendrijos nares, nors šis žingsnis sudavė rimtą smūgį Bendrijos vienybei.
Tačiau priešingai nei įprasta, šis sprendimas buvo priimtas ne vienbalsiai, bet dauguma balsų, nes jam įnirtingai priešinosi kai kurios rytinės bloko valstybės.
Prieš kvotų planą balsavo Vengrija, Čekija, Rumunija ir Slovakija, o Suomija susilaikė. Šie nesutarimai smarkiai aptemdė regioninius santykius, Europai grumiantis su didžiausia migracijos krize nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kurio šalis šį pusmetį pirmininkauja ES, sakė, kad kvotų planas buvo prastumtas nepaisant prieštaravimų, nes tai „nepaprastoji situacija“.
„Jei nebūtume to padarę, Europa būtų dar labiau susiskaldžiusi“, - sakė jis spaudos konferencijoje.
Patvirtinus kvotų planą, trečiadienį ES šalių lyderiai tarsis, kaip stiprinti bloko išorinių sienų apsaugą, taip pat diskutuos apie papildomo finansavimo skyrimą Turkijai, Jordanijai, Libanui ir Jungtinių Tautų agentūroms.
Tačiau jiems veikiausiai teks spręsti naują problemą, turint galvoje, kad Graikija tikriausiai bus spaudžiama sutikti su pagalba iš išorės užtikrinant savo sienų valdymą, o tai Atėnuose vėl gali išprovokuoti nerimą dėl suvereniteto praėjus vos keliems mėnesiams po to, kai jie buvo priversti sutikti su griežtomis euro zonos finansinės pagalbos programos sąlygomis.
„Karalius nuogas“
Europa jaučia vis didesnį spaudimą dėl to, kaip tvarkosi su šimtų tūkstančių migrantų, nemaža dalis kurių bėga nuo karo ir represijų Sirijoje, Afganistane ir Sirijoje, antplūdžiu.
„Neturime kito pasirinkimo, tik išvykti“, - sakė 35 metų Abdullah, dviejų vaikų tėvas iš karo niokojamo Alepo miesto Sirijoje, trejus metus sunkiai dirbęs, kad sutaupytų pinigų kelionei į Europą.
ES ėmėsi naujų migrantų paskirstymo planų po to, kai tarptautinę bendruomenę pašiurpino mažo sirų pabėgėlio, kurio kūnas buvo išmestas bangų į Turkijos paplūdimį, nuotraukos, išprovokavusios didžiulę pasipiktinimo bangą.
Tačiau parengtas planas sukėlė aršius ginčus bloke, dar neatsigavusiame nuo Graikijos skolų krizės.
Vengrija ir jos rytinės partnerės priešinasi planui, nes, pasak jų, Briuselis neturi teisės versti jas priimti tūkstančius žmonių. Jų teigimu, tai prilygsta jų nacionalinio suvereniteto pažeidimui.
„Labai greitai pamatysime, kad karalius nuogas. Šiandien sveikas protas pralaimėjo!“ - po balsavimo „Twitter“ parašė vidaus reikalų ministras Milanas Chovanecas.
Slovakijos premjeras Robertas Fico savo ruožtu pareiškė, jog verčiau rizikuos pažeisti ES taisykles nei sutiks su privalomomis migrantų priėmimo kvotomis, kurias patvirtino Bendrija.
„Verčiau ryšiuosi pažeidimui nei sutiksiu su tokiu diktatu“, - sakė R.Fico, kurį citavo Slovakijos dienraštis SME.
Prieš trečiadienio viršūnių susitikimą JAV prezidentas Barackas Obama paragino kiekvieną Europos šalį priimti „sąžiningą skaičių“ pabėgėlių.
Šis Baltųjų rūmų pareiškimas, paskelbtas po B.Obamos pokalbio telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, gali būti traktuojamas kaip įspėjimas toms šalims, kurios priešinasi planui dėl pabėgėlių paskirstymo.
Milijonams sirų išsibarsčius po stovyklas Artimuosiuose Rytuose, dešimtims tūkstančių pabėgėlių plūstant į Europą pėsčiomis, o šimtams tragiškai žūstant per kelionę jūra, Amerika pažadėjo ateinančiais metais priimti vos 10 tūkst. pabėgėlių.
Tai menkas skaičius, palyginti su milijonu sirų pabėgėlių, kuriuos, kaip prognozuojama, Vokietija priims tik šiais metais.