Kai kurie iš jų perka jau paruoštus prabangius bunkerius, kuriuose yra baseinai, gimnastikos salės ir kino teatrai, ir kurie gali atlaikyti atominį karą.
Yra kalbų, kad net Billas Gatesas turi tokius bunkerius po jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu Kalifornijoje, JAV Vašingtono valstijoje.
Timas Changas, įmonės „Mayfield Fund“ vadovas, neseniai prisipažino žurnalo „New Yorker“ reporteriui aktyviai superkantis nekilnojamąjį turtą, kad esant reikalui turėtų kur pasislėpti.
Steve'as Hoffmanas, kompanijos „Reddit“ įkūrėjas, ruošiasi atlikti lazerinę regėjimo korekciją. „Jeigu mūsų pasauliui ateis galas, bus labai sunku gauti kontaktinius lęšius“, - sako jis.
Kas vyksta iš tiesų?
Gali būti, kad daugiau apie šį mistinį elgesį gali paaiškinti pats Antonio Garcia-Martinezas, buvęs „Facebook“ kompanijos darbuotojas, neseniai persikėlęs į Orcaso salą, esančią Vašingtono valstijoje JAV, kur jis rašo straipsnius ir ruošiasi pristatymams, kuriuose dalinsis patarimais su verslo startuoliais.
Pernai pavasarį, pačiame JAV prezidento rinkimų kampanijos įkarštyje, A. Garcia-Martinezas nusipirko penkis akrus žemės šioje saloje, esančioje tarp Siatlo ir Vankuverio.
Pirmiausiai jis pasirūpino bunkerio įrengimu, įsirengė saulės baterijas, įjungė generatorius ir apsirūpino kulkomis visam likusiam gyvenimui.
„Be to, aš išgręžiau gręžinį ir įdėjau siurblius“, - sako jis.
„Daug nemažai pasiekusių aukštųjų technologijų srityje žmonių dabar sako, kad mūsų laukia radikalios permainos - ekonomikoje, technologijose. Ir aš nemanau, kad dauguma suvokia pasekmes. Mes suvokiame“, - įspėja A. Garcia-Martinezas.
Jo įsitikinimu, žmonės, dirbantys Silicio slėnyje, gali matyti tokius dalykus geriau už kitus.
„Tai gali nuskambėti arogantiškai, bet aš manau, kad šie žmonės San Franciske jau dabar gyvena ateityje. Ir ne tik kalbant apie technologijas, bet ir ekonomiškai, taip pat ir socialine prasme“, - sako jis.
Ir ta ateitis nelabai džiugina. A. Garcia-Martinezas mano, kad robotizacija ir dirbtinis intelektas lems, kad po 20-30 metų išnyks pusė visų darbo vietų Amerikoje.
Greitis, su kuriuo nyks ištisos pramonės šakos, gali atvesti iki milžiniško socialinio sprogimo. Kai kurie žmonės, turintys didžiulius turtus, jau dabar stengiasi save nuo šito apsaugoti.
Dažniausiai tai pasireiškia prabangaus bunkerio statybomis.
Gyvenvietė po žeme
Amerikiečių kompanija „Survival Condo“ stato kondominiumus (teritorija, valdoma daugiau nei vienos valstybės – red.), kuriuose galima išgyventi atominį karą.
Larry's Hall'as, kompanijos įkūrėjas, pasakoja, kad tokie namai, kainuojantys iki 4 mln. dolerių, turi visus šiuolaikinius patogumus, įskaitant baseiną, biliardo salę ir biblioteką.
L. Hall'as pradėjo svarstyti apie šią idėją iškart po 2001 metų rugsėjo 11 dienos įvykių, kai paklausa tokiems bunkeriams staigiai išaugo.
„Po kiekvienos stichinės nelaimės ar konflikto paklausa tokiems namams auga“, - sakė jis.
Tačiau jis, deja, atsisako papasakoti, kas konkrečiai perka panašius namus.
Teksase šiuo metu yra statoma visa požeminė gyvenvietė, vadinama Traident Lakes. Gyvenvietė reklamuojama kaip kurortas, pasiruošęs atominei grėsmei Defcon-1 lygiu (aukščiausias lygis).
Joje bus įrengti golfo ir polo laukai, atletikos centras, taip pat sraigtasparnių tupimo aikštelės. Visa tai kontroliuos ginkluota apsauga.
Didėja atotrūkis
Didžiojoje Britanijoje nuo 1979 metų staiga išaugo socialinė atskirtis: turtingiausi, atstovaujantys 1 proc. gyventojų, turėjo 20 kartų daugiau nei skurdžiausia gyventojų dalis, kuri sudarė 20 proc.
JAV nelygybė tarp turčių ir skurdžių dar didesnė. Remiantis Nacionalinio ekonomikos tyrimų biuro duomenimis, 1980 metais 1 proc. turtingiausiųjų uždirbo vidutiniškai 27 kartus daugiau nei 50 proc. neturtingiausių amerikiečių.
Mūsų laikais turtingiausieji čia uždirba 81 kartus daugiau.
2016 metais laikraštis „New York Times“ rašė apie stovyklavietes San Franciske, mieste, kuriame esant didelei turtų koncentracijai ir būsto kainoms, nuo kurių akys tiesiog iššoka ant kaktos, gyvena daugiau benamių nei bet kuriame kitame JAV megapolyje.
Gresia socialiniai neramumai
Be to, kaip pastebi A. Garcia-Martinezas, auga ir politinė visuomenės poliarizacija. Socialiniai tinklai, sako jis, pavertė visus į burbančių idiotų krūvelę. Visa tai, jo manymu, nesibaigs niekuo geru.
Pasak jo, auga pilietinio karo, masinių neramumų ir kitų incidentų tikimybė.
Daugelis rizikos faktorių - robotizacija, dirbtinis intelektas, socialiniai tinklai - gimė būtent Silicio slėnyje, juos sukūrė visi tie naujų kompanijų įkūrėjai, kurie lemia techninį progresą.
Ir, atrodo, kad būtent šie žmonės dabar ruošiasi tam, kad nuo artėjančių permainų galėtų pasislėpti atokiuose pasaulio kampeliuose.
„Žmonės reaguoja labai jautriai, ir aš tai suprantu. Tie niekšeliai, kurie lėmė ištisų ekonomikos šakų bankrotą ir sutrukdė mūsų demokratinį politinį procesą pripratinę mus prie socialinių tinklų, dabar galvoja apie pabėgimą, kai visa tai sprogs“, - sako A. Garcia-Martinezas.
Jis yra užsiėmęs ne tik asmeninio bunkerio statybomis. Jis mano, kad visi, norintys išgyventi artėjančią katastrofą, turi turėti savo grupuotes, kad galėtų gintis nuo nusikaltėlių.
Jis supranta, kad visa tai skamba keistai ir kvepia paranoja, bet laikosi savo: „jeigu įsivyraus visiškas chaosas, mes kursime tokias grupuotes“.
Pasaulio pabaiga gali būti arčiau nei mes galvojame. Ir jeigu ji ateis, išgyvenimui prireiks kai kurių vertingų įgūdžių. Pavyzdžiui, karinio pasirengimo. Na, ir keli milijardai banko sąskaitoje taip pat nepamaišys.
