Ambasadorius ypatingiems pavedimams tarptautinės religijų laisvės klausimais paragino atlikti nepriklausomą tyrimą dėl tų asmenų sulaikymo ir juos paleisti.
Samas Brownbackas sakė, kad Kinija nesiėmė jokių žingsnių, kad išsklaidytų JAV ir kitų šalių būgštavimus dėl uigūrų, kazachų ir kitų musulmonų mažumų atstovų sulaikymo.
„Labai aiškiai sakėme, jog tai, kas vyksta Sindziange, yra siaubinga padėtis“, – sakė ambasadorius per spaudos konferenciją telefonu.
Jis turėjo galvoje Kinijos šiaurės vakarinį regioną, kur gyventojų daugumą sudaro musulmonai.
„Padėtis ten tiesiog tragiška, siaubinga“, – pabrėžė diplomatas.
Praėjusią savaitę Honkonge S. Brownbackas pažėrė griežtos kritikos Pekino politikai religinių mažumų atžvilgiu ir apkaltino šalį „kariaujant su tikėjimu“. Kinija dėl šių ambasadoriaus komentarų pareiškė griežtą protestą.
Oficialiai ateistinės Kinijos komunistų vyriausybė iš pradžių neigė, kad Sindziange esama sulaikymo stovyklų. Dabar šalis tvirtina, jog tai yra profesinio mokymo įstaigos, skirtos kovai su musulmonų radikalizmo ir separatizmo tendencijomis.
Kinija tvirtina, kad Sindziangas seniai yra jos teritorija, o valstybė užtikrina šio didžiulio, išteklių turtingo regiono klestėjimą bei vystymąsi.
Tuo tarpu daugelis Sindziango vietos etninių grupių atstovų skundžiasi, kad iš kitų Kinijos regionų atvykstantiems migrantams čia sudaromos geresnės ekonominės sąlygos nei vietiniams gyventojams. Jie taip pat sako, kad valdžia varžo jų laisvę puoselėti savo kultūrą, kalbėti gimtąja kalba ir išpažinti savo tikėjimą.
Iš palydovų darytos nuotraukos parodė, kad per pastaruosius dvejus metus Sindziange sparčiai iškilo daugybė tokių stovyklų. Kinija regione sutelkusi gausias saugumo pajėgas, o pastangos gauti pateikiamos informacijos patvirtinimą iš nepriklausomų šaltinių dažniausiai blokuojamos.
S. Brownbacko, regis, neįbaugino Pekino pasipiktinimas jo ankstesniais komentarais. Tąsyk ambasadorius sakė, kad Kinijos pateikti paaiškinimai dėl tų stovyklų yra „visiškai netenkinantys atsakymai“.
JAV jau anksčiau yra paskelbusios Kiniją viena didžiausių religijos laisvės pažeidėjų. S. Brownbackas neatmetė galimybės, kad Pekinas gali sulaukti sankcijų ir kitų baudžiamųjų priemonių, jei nebus imtasi žingsnių padėčiai pataisyti.
S. Brownbackas leido suprasti, kad gali būti imtasi veiksmų prieš asmenis, susijusius su uigūrų ir kitų musulmonų mažumų atstovų sulaikymu, pagal 2016 metų vadinamąjį Magnitskio įstatymą.
Šis įstatymas atveria kelią uždrausti į šalį atvykti užsieniečiams, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, didelio masto korupcija ar pinigų plovimu.
Anot ambasadoriaus S. Brownbacko, Pekino išpuoliams prieš tikėjimo laisvę akivaizdus kontrastas yra tokių vyriausybių, kaip Taivano, tolerantiškas požiūris. Kinija tebelaiko Taivaną savo teritorija, kurią kada nors reikėtų susigrąžinti, nors sala nuo pat pilietinio karo pabaigos 1949 metais turi savarankišką vyriausybę.
S. Brownbackas pabrėžė, kad Vašingtonas toliau ragins siekti dialogo tarp visų tikėjimų ir skatinti religijų laisvę visame pasaulyje.
„Administracija rimtai vertina religijų laisvės klausimus, ir jai labai neramu dėl to, kas vyksta Kinijoje“, – sakė ambasadorius.