„Esame pasirengę eiti iki autonomijos. Štai, žodis pasakytas“, – regioniniam laikraščiui „Corse Matin“ sakė G. Darmaninas. Tačiau jis pridūrė, kad „dialogo negali būti, kol vyksta smurtas. Sugrįžimas į ramybę yra būtina sąlyga“.
Prancūzijai artėjant prie prezidento rinkimų kitą mėnesį, Korsikoje pratrūko smurtinės demonstracijos, kilusios po žiauraus Yvano Colonnos užpuolimo kalėjime. Jis priklauso vienai iš grupuočių, 1998 metais nužudžiusių saloje aukštą Paryžiaus pareigūną. Prokurorai nurodė, kad vien sekmadienį per susirėmimus antrajame pagal dydį Korsikos mieste Bastijoje sužeisti maždaug 102 žmonės, 77 jų yra policijos pareigūnai.
Korsikos nacionalistai dėl išpuolio prieš Y. Colonną, daugelio laikomą kovos už nepriklausomybę didvyriu, kaltina Prancūzijos valstybę. Tačiau G. Darmaninas sakė, kad nuteistą žudiką užpuolė kalinys džihadistas už „šventvagystę“ per „akivaizdžiai teroro“ aktą. „Šios kalbos apie valstybės nusikaltimą yra perdėtos, jei nesakytume netoleruotinos“, – sakė jis „Corse Matin“.
Nepaisant to, vyriausybė mėgina numalšinti nacionalistų pyktį, panaikinusi „ypatingo kalinio“ statusą Y. Colonnai ir dviem jo bendrininkams. Tai leidžia perkelti juos į kalėjimą Korsikoje, o ne žemyninėje Prancūzijoje – tai pagrindinis nacionalistų reikalavimas visiems kaliniams, kuriuos jie laiko „politiniais“.
G. Darmaninas trečiadienį Korsikos sostinėje Ajače turi susitikti su išrinktais pareigūnais, įskaitant autonomiją remiantį regioninės tarybos prezidentą Gilles‘į Simeoni, išreiškusį viltį dėl „realaus politinio sprendimo“.
Autonomijos siekiantys korsikiečiai ir nacionalistai nusivylę, kad reforma dėl salos statuso įstrigusi nuo 2018 metų.
Pasak šaltinio, imdamasi atsargumo priemonių Prancūzija saloje papildomai dislokavo 60 specialiųjų riaušių policijos pareigūnų padalinį.