Demonstrantai tikėjosi pasinaudoti kylančia nepaklusnumo banga autoritariškam prezidentui Aleksandrui Lukašenkai.
Maždaug 700 žmonių bandė žygiuoti pagrindine Minsko gatve, bet lazdomis ginkluoti milicininkai blokavo. Po priešpriešos prasidėjo areštai.
„Jie muša dalyvius, velka moteris už plaukų į autobusus. Man pavyko nubėgti į kiemą netoliese“, – sakė demonstrantas Aleksandras Ponomariovas.
Tatjana Revjako iš organizacijos „Viasna“ naujienų agentūrai AP sakė, kad buvo areštuota daugiau kaip 400 žmonių ir kad „daugelis areštuotųjų buvo sumušti, jiems reikia medicininės pagalbos“.
Policija atsisakė komentuoti areštus ir mušimą.
Tarp areštuotųjų yra maždaug 20 žurnalistų, nurodė Baltarusijos žurnalistų asociacija.
„Jie čiupo visus nesirinkdami, jaunus ir senus. Su mumis buvo elgiamasi labai šiurkščiai“, – AP sakė „BBC Belarus“ korespondentas Sergejus Kozlovskis.
Dar prieš susirenkant protestuotojams, policija surengė reidą žmogaus teisių centro „Viasna“ biure. Šio centro duomenimis, per reidą buvo sulaikyti iš viso 57 žmonės, bet vėliau esą buvo grupėmis paleisti.
Prieš kratą „Viasna“ paskelbė, kad dienomis prieš šeštadienio demonstraciją daugiau kaip 100 opozicijos šalininkų gavo nuo 3 iki 15 parų kalėjimo.
Taip pat pranešta, kad policija anksti šeštadienį sulaikė iš Lenkijos grįžtantį vieną svarbiausių opozicijos lyderių Vladimirą Nekliajevą. Pasienyje jis buvo išvesdintas iš traukinio ir nugabentas į sulaikymo centrą.
Antivyriausybiniuose protestuose Breste ir Gardine taip pat dalyvavo šimtai žmonių. Apie areštus ten kol kas nepranešta.
Pastaruosius du mėnesius Baltarusijoje vyko nuolatiniai protestai prieš prezidentą A. Lukašenką, kuris buvusią sovietinę respubliką valdo nuo 1994 metų.
Valdžia, toleravusi pradinius protestus, ėmėsi griežtų priemonių. A. Lukašenka šią savaitę užsiminė, kad kažkokia užsienio remiamų agitatorių „penktoji kolona“ bando jį nuversti.
Šeštadienio protesto dalyviai skandavo „Gėda“ ir „Užteks“, išskleidė raudonos ir baltos spalvų opozicijos vėliavą. Šią vėliavą iš pradžių naudojo 1918 metais trumpai gyvavusi nepriklausoma Baltarusijos Liaudies Respublika, vėliau ji buvo naudojama šaliai tapus nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos, bet A. Lukašenkai atėjus į valdžią ji buvo pakeista.
Per 23 prezidentavimo metus A. Lukašenka smaugė opoziciją bei laisvą žiniasklaidą ir išsaugojo didelę dalį sovietinio stiliaus komandinės ekonomikos.
Šiemetiniai protestai iš pradžių vyko pirmiausia dėl prieštaringai vertinamo „veltėdžių“ mokesčio, kurį turi mokėti mažiau kaip šešis mėnesius per metus dirbantys žmonės, tačiau vėliau virto bendru nepasitenkinimu A. Lukašenkos valdymu.
Sulaikyti žurnalistai
Baltarusijos valdžia nevengė sulaikyti ir žurnalistų: tiek Baltarusijos, tiek užsienio.
Naujienų agentūra „BelaPAN“ pranešė, kad buvo sulaikytas jos reporteris Zacharas Ščerbakovas ir du BBC reporterai.
Baltarusijos naujienų portalas tut.by paskelbė, kad buvo sulaikyti laikraščio „Komsomolskaja pravda“ žurnalistai Irina Kozlik, Darja Puteiko, Ana Rybčinskaja ir redaktorius Andrejus Levkovskis.
Be to, kaip nurodė tut.by, sulaikyti Rusijos fotožurnalistas Antonas Karlineris, Baltarusijos laikraščio „Naša niva“ reporteriai Irina Arachovskaja ir Artiomas Garbacevičius, televizijos „Belsat TV“ žurnalistės Ana Bodjako ir Aleksandra Borozenko.
Tut.by žurnalistai Jelena Byčkova ir Ivanas Jarivanovičius buvo sulaikyti Gomelyje, o žurnalistas Artiomas Šraibmanas – Minske.
Tiesioginę transliaciją galite stebėti čia:
Prieš šeštadienio mitingą buvo areštuota ne viena dešimtis asmenų, valstybinė televizija pranešė apie esą aptiktus ginklus, o į Baltarusijos sostinės gatves pirmąkart per keletą dešimtmečių išėjo automatais ginkluota policija.
Vykti į protestą iš provincijos ketino daug žmonių, tačiau Baltarusijos geležinkelio monopolį turinti bendrovė naktį į šeštadienį dėl tariamų „techninių darbų“ kelioms valandoms buvo sustabdžiusi bilietų prekybą internetu.
Negana to, trys metropoliteno stotys rajone, kur vyko protestas, buvo uždarytos, todėl traukiniai per jas važiavo nestodami.
Minsko pareigūnai vėlų penktadienio vakarą įspėjo protestuotojus, kad planuojama demonstracija ir mitingas centrinėje aikštėje bus neteisėti.
Nepriklausomas Baltarusijos laikraštis „Naša Niva“ taip pat pranešė, kad buvo įsilaužta į opozicijos lyderio Mikolos Statkevičiaus ir jo žmonos Marinos Adamovič paskyras socialiniame tinkle „Facebook“.
M. Statkevičiaus paskyra „Facebook“ šeštadienį neveikė. Oficialiame jo tinklalapyje vėlai penktadienį buvo paskelbta, kad „mitingas atšauktas“, nors tai buvo netiesa.
Baltarusijoje šeštadienį vykstant protestams prieš autoritarinį prezidento A. Lukašenkos režimą, Vilniuje parlamentarai ragina Minske ir kituose kaimyninės valstybės miestuose užtikrinti susirinkimo laisvę.
Parlamentinė grupė „Už demokratinę Baltarusiją“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai Vilniuje surengė piketą prie Baltarusijos ambasados. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas teigia, kad taip norima atkreipti dėmesį, kad A. Lukšenka gerbtų susirinkimo ir žodžio laisvę.
„Mūsų žinia labai aiški - turime duomenų, kad Baltarusijoje šiandien gali būti daug įtampų, gali būti panaudotas smurtas prieš taikius gyventojus, prieš taikų jų norą išreikšti savo nuomonę. Galų gale, gali atsirasti naujų politinių kalinių. Norime siųsti žinią, kad prezidentas A. Lukašenka gerbtų teisę į žodžio, susirinkimo laisvę ir kitus fundamentalius dalykus. Taip pat sakome aiškiai, kad mums reikia savarankiškos Baltarusijos, bet ji neįmanoma be stiprios tautinės tapatybės ir stiprios pilietinės visuomenės“, - BNS sakė L. Kasčiūnas.
Parlamentaras tikino, kad A. Lukašenka bando pateisinti savo režimą, kalbėdamas apie šalies suverenumą. Tačiau akivaizdu, kad Baltarusijoje reikia reformų, nes vis daugiau žmonių išeina į gatves. Seniau Baltarusijoje protestuodavo daugiausiai opozicija ir demokratijos šalininkai, tačiau šeštadienį „veltėdžio“ mokesčiu pasipiktinę į gatves išėjo ir darbininkų klasė.
„Tai tik mitas, taip bando pateisinti savo autoritarinį režimą, neva kalbėdamas, kad tai yra kažkoks suverenumo garantas. Jis tuo suverenumu prekiaudavo tik tam, kad išlaikytų savo režimo stabilumą, o dabar matome aiškias tendencijas, kad tas stabilumas, socialinis kontraktas su visuomene irsta ir planinės ekonomikos modelis nebeveikia ir žmonės, kurie anksčiau neidavo į protestus, jau išeina į gatves“, - teigė Seimo narys.
Anot jo, nors Baltarusijoje pilietinė visuomenė nėra tokia stipri kaip, pavyzdžiui, Ukrainoje, tačiau jaučiama, kad Baltarusijos visuomenė vis labiau laisvėja.
„Šiandien tie procesai, tie nauji žmonės ir sluoksniai jau leidžia kalbėti apie tai, kad vyksta virsmas visuomenėje. Naujas raidos etapas, visuomenė laisvėjanti ir įgauna naujų potencialų, o A. Lukašenkai tai yra rimtas galvos skausmas“, - tikino L. Kasčiūnas.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pasmerkė Baltarusijos veiksmus prieš protestuotojus.
„Su dideliu susirūpinimu stebime šiandienos įvykius Minske. Baltarusijos valdžios veiksmai prieš Laisvės dieną šiandien norėjusius paminėti savo šalies žmones yra grubus susirinkimo laisvės pažeidimas. Smerkiame neišprovokuotą ir neproporcingą prievartą prieš Baltarusijos piliečius, žmogaus teisių gynėjus, žiniasklaidos atstovus. Raginame nedelsiant paleisti visus sulaikytuosius. Nuo Baltarusijos valdžios veiksmų priklausys ne vien stabilumas šalyje, bet ir tolimesnė santykių su Europos Sąjunga ateitis", - rašoma pranešime spaudai.
Baltarusijos valdžia parodė, kad bijo savo žmonių
Baltarusijos valdžia parodė, kad bijo į gatves protestuoti išėjusių savo žmonių – taip politologas Vytis Jurkonis vertina Minske šeštadienį vykdytus protestuotojų ir aktyvistų suėmimus. Pasak jo, prezidento A. Lukašenkos režimas rodo cinizmą žmogaus teisėms, o patys baltarusiai yra nusivylę šalies valdžia.
„Šiuo atveju Baltarusijos valdžia parodė, kad ji bijo savo žmonių, kad jie, žinoma, nei per žingsnelį, nei per milimetrą nepasistūmėjo nuo 2010-ųjų metų, nuo tų masinių suėmimų per prezidento rinkimus Tiesiog situacija Baltarusijoje išlieka stabiliai bloga, kalbant apie žmogaus teises ir laisves“, – BNS sakė V. Jurkonis, kuris taip pat yra JAV nevyriausybinės organizacijos „Freedom House“ atstovas Lietuvoje.
Anot jo, masiniai suėmimai vargu ar išgąsdins Baltarusijos visuomenę, mat žmonės, eidami į protestą ir taip žinojo, jog Minske vyks masiniai suėmimai.
„Patys žmonės šitą šeštadienio kovo 25-ąją į tą Laisvės dieną ėjo žinodami, kad bus areštai, bus suėmimai, nes matė fotografijas iš pat ryto socialiniuose tinkluose. Matė, kad tam ruošiamasi: buvo ir automobiliai, autobusai tam skirti neįtikėtinais kiekiais. Matė, kad valdžia ruošiasi ir žmonės, nepaisant tos grėsmės, nusprendė parodyti savo valią, vidinę laisvę“, – teigė jis.
A. Lukašenka kaltę dėl protestų bandė suversti kaimyninėms valstybėms – tarp jų ir Lietuvai – neva stovyklose ruošiančioms profesionalius provokatorius. Politologo manymu, Baltarusijoje mažai kas tiki tokiomis prezidento kalbomis, mat tai yra ne pirmas kartas, kai dėl protestų bandoma pasiteisinti trečiųjų šalių įtaka.
„Žmonės puikiai žino, kodėl pastarąjį mėnesį buvo einama į gatves, iš pradžių dėl „veltėdžio“ įstatymo, bet bendrai, kad socioekonominė situacija yra bloga. Žmones erzina ir piktina, kad vietoj to, kad klausytųsi ir eitų į dialogą, suiminėja ir baudžia“, – sakė V.Jurkonis.
Jis teigė, kad Baltarusijoje nors ir lėtai, tačiau visuomenė bręsta ir galima įžvelgti pokyčius. Šis protestas skiriasi nuo kitų, nes protestuojama ne dėl prezidento rinkimų, kai suimami visu kiti kandidatai, o bendrai dėl socioekonominės situacijos, dalyvauja įvairios žmonių grupės.
„Man atrodo, kad tai rodo, jog žmonės pavargo, jie supranta, kad šitas režimas, valdžia iš tikrųjų nėra joks stabilumo garantas. Jie tik tą ir darė pastaruosius dvidešimt metų, kad veltėdžiavo Kremliaus sąskaita, kad buvo išlaikytiniai ir nieko nedarė, kad pati Baltarusija atsistotų ant kojų ir taptų savarankiška valstybe“, – sakė politologas.
Tačiau, anot jo, A. Lukašenka demonstruoja cinizmą, nes pareigūnai įsiveržė į žmogaus teisių organizacijos „Viasna“ biurą ir suėmė asmenis, kurie turėjo stebėti, ar per protestus nepažeidžiamos žmonių teisės. Pasak V. Jurkonio, ypač ciniškai tai atrodo ir dėl to, kad Baltarusijos atstovė kandidatuoja į ESBO generalinio sekretoriaus poziciją.
„Tai tam tikra cinizmo viršūnė ir kai žinome, kad Baltarusijos buvusi užsienio reikalų viceministrė Alena Kupčina yra viena iš kandidačių į ESBO generalinio sekretoriaus poziciją, man atrodo, kad tai yra didžiausias spjūvis į veidą tarptautinei bendruomenei“, – sakė politologas.
„Tikiuosi, kad tarptautinėje bendruomenėje bus į Baltarusiją žiūrima daugiau per teisinės valstybės, žmogaus teisių ir laisvių perspektyvą“, – pridūrė jis.