1932-aisiais Kiote gimęs N. Oshima pradžioje studijavo teisę ir politinę istoriją, o vėliau pasišventė kinui. Jo režisūriniu debiutu tapo filmas „Meilės ir vilties miestas“ („Ai to kibo no machi“, pasakojantis apie jaunimo nusikalstamumą Japonijoje.
Užsienyje režisierių išgarsino 1976-aisiais sukurta juosta „Jausmų imperija“ („Ai no corida“) apie porą, išgyvenančią savo seksualines fantazijas. Jau per pirmąjį filmo demonstravimą Berlyno kino festivalyje kilo skandalas. Juosta buvo įvardinta pornografine ir konfiskuota.
Tačiau N. Oshima seksualumo temos neatsisakė. 1978 metais jis sukūrė filmą „Aistrų imperija“ („Ai no bore“), kuriame jauna moteris kartu su meilužiu nužudo vyresnį savo sutuoktinį. Šis filmas laimėjo Kanų kino festivalio apdovanojimą už geriausią režisūrą.
Didelio atgarsio sulaukė ir filmas „Maksas, mano meilė“ („Max, Mon Amour“) – neįprasta meilės istorija tarp vieno diplomato žmonos ir šimpanzės.