A.H.Rafsanjani atliko svarbų vaidmenį, kai 1979 metais buvo paskelbta Irano Islamo Respublika, o 1989–1997 metais ėjo prezidento pareigas.
„Nepaisant gydytojų pastangų jis mirė“ Shohadaa ligoninėje Teherano šiaurėje, nurodė Politinio tikslingumo nustatymo tarybos, Irano aukščiausios politinio arbitražo institucijos, kuriai pirmininkavo A.H.Rafsanjani, atstovas spaudai Reza Soleimani
Vyriausybė šalyje paskelbė trijų dienų gedulą. A .H. Rafsanjani bus palaidotas antradienį, kuris paskelbtas nedarbo diena, pranešė oficiali naujienų agentūra IRNA.
Nepaisant politinių pažiūrų skirtumų, užuojautą dėl A.H.Rafsanjani mirties pareiškė visa Irano vadovybė, įskaitant aukščiausiąjį lyderį ajatola Ali Khamenei.
„Mano kovos bendražygio, su kuriuo pradėjome bendradarbiauti prieš 59 metus, netektis yra sunki ir sukrečianti“, – rašoma aukščiausiojo lyderio paskelbtame pareiškime.
„Per šį ilgą laikotarpį pasitaikę nuomonių ir interpretacijų skirtumai nenutraukė mūsų draugystės“, – pažymėjo A. Khamenei.
Prezidentas Hassanas Rouhani, kuris, kaip pranešama, buvo ligoninėje šalia A. H. Rafsanjani, kai šis mirė, taip pat išreiškė savo liūdesį socialiniame tinkle „Twitter“.
„Šio didžio revoliucijos ir politikos veikėjo, pasipriešinimo ir atkaklumo simbolio, siela iškeliavo į Dangų“, – rašė jis.
A. H. Rafsanjani mirtis yra didžiulis praradimas tiek reformatoriams, tiek nuosaikiojo kurso šalininkams, nes jis buvo centrinė abiejų šių stovyklų figūra.
Visuotinis gedulas
Visi televizijos kanalai pranešė apie buvusio prezidento mirtį parodydami juodu gedulo kaspinu perrištą jo portretą, o aukščiausi pareigūnai ir visuomenė dalijosi liūdesiu ir užuojautomis.
Daugybė žmonių, nepaisydami policijos įspėjimų, susirinko prie Shohadaa ligoninės, blokuodami Teherano Vali Asro prospektą, pranešė žiniasklaida.
A. H .Rafsanjani kūnas vėliau buvo pervežtas į Teherano šiaurėje esančią Džamarano religinę salę, priklausančią Irano Islamo Respublikos įkūrėjo velionio ajatolos Ruhollah Khomeini šeimai, palaikančiai reformatorių stovyklą.
Socialinėje žiniasklaidoje pasirodžiusiose nuotraukose buvo matyti į Džamaraną atvykę užsienio reikalų ministras Javadas Zarifas ir reformatorių stovyklai priklausantis buvęs prezidentas Mohammadas Khatami kurie abu atrodė smarkiai prislėgti.
A. H. Rafsanjani gimė 1934 metų rugpjūčio 25 dieną pasiturinčioje šeimoje Irano pietuose esančiame Bahremane.
Šventajame Komo mieste jis studijavo teologiją, o 1963-aisiais įsitraukė į politiką, kai šacho policija areštavo ajatolą Ruhollah Khomeini.
A.H.Rafsanjani, artimas R.Khomeini patikėtinis, iki ajatolos mirties 1989 metais dvi kadencijas užėmė parlamento pirmininko postą.
Po 1980–1988 metų Irano ir Irako karo A. H. Rafsanjani tapo prezidentu ir vėliau buvo perrinktas į šį postą antrai kadencijai. Jo prezidentavimas pasižymėjo didžiulio masto atkūrimo darbais, atsargiomis reformomis ir pagerėjusiais Irano santykiais su kaimyninėmis arabų valstybėmis.
Tačiau jį temdė žmogaus teisių pažeidimai, nevaldoma infliacija ir sudėtingi santykiai su Europa, ypač su Britanija, kurie labai pašlijo, kai R.Khomeini 1988 metais rašytojui Salmanui Rushdie už jo knygą „Šėtoniškos eilės“ (The Satanic Verses) paskelbė fatvą – religinę teisinę išvadą, kuria musulmonai raginami nužudyti autorių.