76 metų eksprezidentas mirė sekmadienį sostinėje Bamake.

„Prezidentas IBK mirė šįryt 9 val. Grinvičo laiku (11 val. Lietuvos laiku) savo namuose“ Bamake, naujienų agentūrą AFP informavo jo giminaitis, pavartojęs eksprezidento inicialus.

I. B. Keitos mirties faktą patvirtino ir keli kiti jo šeimos nariai.

Jo mirties priežastis nenurodoma.

Po kelias savaites vykusių protestų prieš numanomą korupciją ir pažangos stoką malšinant kruviną džihadistų sukilimą 2020-ųjų rugpjūtį Malyje buvo įvykdytas karinis perversmas.

Tada I. B. Keita buvo pradėjęs savo antrą penkerių metų kadenciją.

2020 metų rugpjūčio 18 dieną jį privertė palikti pareigas grupė jaunų karininkų, kurie surengė sukilimą bazėje netoli Bamako, o tada šiame mieste sulaikė I. B. Keitą ir kitus lyderius ir pasiskelbė šalies valdžia.

Savaitėmis prieš 2020-ųjų perversmą šalyje vyko protestai, kurstomi I. B. Keitos neveiklumo malšinant džihadistų sukilimą ir nesugebėjimo spręsti Malio ekonominių sunkumų.

Vėžlio greičiu vykdytos politinės reformos, prastos viešosios paslaugos, daugelio įsivaizdavimas, kad vyriausybė yra korumpuota, taip pat kurstė I. B. Keitai nepalankias nuotaikas, skatinusias dešimtis tūkstančių protestuotojų eiti į gatves.

Po maišto susiformavusi chunta, spaudžiama Vakarų Afrikos valstybių ekonominės bendrijos (ECOWAS), tų pačių metų rugpjūčio 27-ąją paleido I. B. Keitą ir sugrąžino jį į jo rezidenciją sostinėje.

2020-ųjų rugsėjį I. B. Keita patyrė mikroinsultą ir buvo išsiųstas gydytis į Jungtinius Arabų Emyratus.

Kelias į prezidentūrą

2021 metų gegužę valdančioji chunta surengė dar vieną perversmą.

ECOWAS šį mėnesį sutarė taikyti sankcijas Maliui po to, kai chunta pasiūlė, kad ji liktų valdžioje iki penkerių metų prieš surengiant rinkimus – nepaisant tarptautinės bendruomenės raginimų gerbti pažadą surengti balsavimą vasarį.

I. B. Keita, valstybės tarnautojo sūnus, gimė pietiniame pramoniniame Kutialos mieste, tuo metu smukusiame medvilnės gamybos regiono centre.

I. B. Keita, kurio prosenelis buvo buvo prancūzų kolonistų karys ir žuvo per Pirmojo pasaulinio karo Verdeno mūšį, studijavo literatūrą Malyje, Senegale ir Prancūzijoje, tapo Europos Sąjungos plėtros fondo patarėju, o paskui vadovavo vienam plėtros projektui Malio šiaurėje.

Jis vykdė kampaniją prieš generolą Moussą Traore, buvusį Malio prezidentą, nuverstą 1991 metais per karinį perversmą.

Vėliau jis kilo karjeros laiptais valdant pirmajam demokratiškai išrinktam šalies prezidentui Alphai Oumarui Konare.

1994–2000 metais I. B. Keita buvo socialistų premjeras. Jis nuslopino virtinę paralyžiuojančių streikų, pelnė griežto lyderio reputaciją ir padėjo sudaryti sąlygas savo triuškinamai pergalei 2013-aisiais, kai jis pagaliau, po nesėkmių 2002 ir 2007 metais, tapo prezidentu.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)