Pasak teatro direktoriaus, J. Jakovlevas mirė ligoninėje. "Jurijus Vasiljevičius apalpo ir jį buvo nuspręsta vežti į klinikas", - sakė K. Krokas.
Jis taip pat pranešė, kad artimiausias spektaklis "Prieplauka", kuris bus rodomas gruodžio 4-ąją, bus skirtas J. Jakovlevo atminimui.
J. Jakovlevas gimė 1928 m. balandžio 25 d. Maskvoje. Baigęs Ščiukino teatro mokyklą 1952 m. pradėjo dirbti J. Vachtangovo teatro trupėje ir čia dirbo visą savo gyvenimą.
Platus artisto vaidmenų diapazonas, subtilus žanro ir stiliaus pojūtis leido aktoriui puikiai vaidinti komedinius ir dramatiškus, istorinius ir šiuolaikinius, psichologinius ir groteskinius vaidmenis. Jo laisvės jausmas, įgimtas žavesys ir nepaprasta gebėjimo persikūnyti dovana atsiskleidė didžiulėje suvaidintų personažų galerijoje.
Sunku ir išvardinti visus vaidmenis, kuriuos jis įkūnijo teatro scenoje įvairiais metais. Tarp jų - Pantalonė Gocio "Princesėje Turandot", Majoras Fredro "Damose ir husaruose", A. Ostrovskio Dudukinas "Be kaltės kaltieji", Sorinas Čechovo "Žuvėdroje" ir daugybė kitų. Paskutinis jo vaidmuo teatre - Rimo Tumino spektaklyje "Prieplauka".
Visuotinę žiūrovų meilę J. Jakovlevui pelnė kinas ir televizija. Jis tapo žinomas po to, kai 1958 m. suvaidino kunigaikštį Myškiną Ivano Pyrjevo "Idioto" kino versijoje.
Didžiulio populiarumo J. Jakovlevas sulaukė suvaidinęs režisieriaus Eldaro Riazanovo filmuose, aktorius pirmą kartą pas jį filmavosi 1961 m. filme "Žmogus iš niekur". Vaidmenų galeriją pas šį režisierių tęsė poručikas Rževskis "Husarų baladėje" (1962) ir Ipolitas televizijos filme "Likimo ironija, arba po pirties" (1975). Tarp labiausiai žiūrovams įsimintinų jo darbų - vaidmuo Leonido Gaidajaus komedijoje "Ivanas Vasiljevičius keičia profesiją" (1973), fantastinėje Georgijaus Danelijos kino juostoje "Kin-dza-dza", televizijos seriale "Grafienė de Monsoro" ir kituose.