L.Rainer, kuri vaidino ir 4-ojo dešimtmečio Vokietijos teatre, ir Amerikos televizijos seriale „The Love Boat“ 9-ajame dešimtmetyje, mirė antradienį savo namuose Londone, nuo plaučių uždegimo, pranešė jos vienintelė dukra Francesca Knittel-Bowyer.
„Ji buvo didesnė už gyvenimą ir galėjo savo žavesiu išvilioti paukščius iš medžių, – sakė duktė. – Jei pamatydavai ją, niekuomet jos neužmiršdavai“.
Didžiaakė, apvaliaskruostė L.Rainer nemirtingumą Holivude įgijo tapusi pirmuoju žmogumi, dvejus metus iš eilės laimėjusiu „Oskarus“ už vaidybą: geriausios aktorės apdovanojimus už vaidmenį filme „Didysis Zygfeldas“ (The Great Ziegfeld) 1936 metais ir už darbą juostoje „Geroji žemė“ (The Good Earth) 1937 metais.
Tai pasiekė tik ji ir dar keturi kiti aktoriai.
Tie „Oskarai“ buvo L.Rainer karjeros pikas. Vėliau karjera taip staiga smigo žemyn, kad daugelis laikė aktorę „Oskarų“ prakeiksmo“ auka. Ji kovojo su savo kino studija dėl karjeros kontrolės, pabėgo iš Holivudo į Niujorką ir išgyveno trumpą, nelaimingą santuoką su dramaturgu Cliffordu Odetsu (Klifordu Odecu). 5-ojo dešimtmečio pradžioje jos šlovė jau buvo iš esmės išblėsusi.
L.Rainer savo du „Oskarus“ vadino blogiausiu dalyku, koks tik galėjęs jai nutikti.
„Kai gavau du „Oskarus“, jie pamanė, kad gali mesti mane į bet ką“, – 1999 metais interviu AP sakė ji.
L.Rainer gimė 1910 metų sausio 12 dieną Vienoje, nurodoma žinyne „Who's Who“, tačiau kai kurie kiti šaltiniai kaip jos gimimo vietą nurodo Diuseldorfą Vokietijoje. Aktorės karjerą ji pradėjo paauglystėje, vadovaujant novatoriškam austrų režisieriui Maxui Reinhardtui (Maksui Reinhartui), ir nusifilmavo keliuose vokiečių filmuose.
4-ojo dešimtmečio viduryje ją atrado talentų medžiotojas iš „Metro-Goldwyn-Mayer“, ieškodamas naujų Europos gražuolių, galinčių varžytis su Greta Garbo, ir ji persikėlė į Holivudą. Jos pirmas amerikietiškas filmas buvo dabar jau kone pamirštas 1935 metų „Escapade“, tačiau kiti vaidmenys pavertė ją žvaigžde.
Savo pirmąjį „Oskarą“ L.Rainer visai galėjo ir išverkti – „Didžiajame Zygfelde“ ji suvaidino aktorę Aną Held, impresarijaus Florenzo Zigfeldo žmoną, ir vienoje klasika tapusioje to filmo scenoje Ana paskambina dabar jau buvusiam sutuoktiniui ir, skruostais riedant ašaroms, pasveikina jį vedus kitą aktorę.
Antrą „Oskarą“ jai pelnė doros kinų valstietės vaidmuo Pearl S.Buck (Perl S.Buk) epinio romano „Geroji žemė“ (The Good Earth) ekranizacijoje.
Ir staiga L.Rainer – praminta „Vienos ašara“ – tampa garsi, jos grožis ir emocinė jėga pelno jai daugybę gerbėjų. Tačiau šlovė, kaip sakė ji vėliau, laimės neatnešė.
Po daugelio metų L.Rainer prisiminė, kaip iškart po ginčo su vyru, amerikiečių dramaturgu Cliffordu Odetsu, sužinojo, kad laimėjo savo antrą „Oskarą“. Tais laikais laimėtojai būdavo paskelbiami kelios valandos prieš apdovanojimų įteikimo ceremonijos pradžią.
„Net nesvajojau gauti dar vieną (Kino meno ir mokslo) akademijos apdovanojimą ir štai, buvau nelaiminga privačiame gyvenime, – 1999 metais AP sakė ji. – Prisimenu, kad Odetsas tris kartus vežė mane aplink (Los Andželo viešbutį) „Biltmore“, kur buvo dalijami „Oskarai“, nes aš taip ašarojau“.
L.Rainer nusifilmavo dar viename Holivudo filme – 1943 metų „Įkaituose“ (Hostages), bet vėliau beveik visą savo gyvenimą nugyveno Anglijoje. Kartais ji filmuodavosi filmuose ir pasirodydavo televizijoje, įskaitant vieną „The Love Boat“ seriją 1984-aisiais.
Tarp paskutinių jos vaidmenų kine yra darbas 1998 metų „Lošėjuje“ (The Gambler), Fiodoro Dostojevskio knygos adaptacijoje, kurioje taip pat vaidina Michaelas Gambonas ir Dominicas Westas.
L.Rainer ir C.Odetsas susituokė 1937-aisiais, o po trejų audringų metų išsiskyrė. 1945-aisiais ji ištekėjo už leidėjo Roberto Knittelio, kuris mirė 1989 metais. Su juo ji susilaukė dukters, kuri padovanojo jai dvi vaikaites.
L.Rainer daug metų gyveno bute elegantiškoje Londono Itono aikštėje.
Po du „Oskarus“ iš eilės dar yra laimėję aktoriai Spenceris Tracy, Katharine Hepburn, Jasonas Robardsas ir Tomas Hanksas.