Liepos 6-ąją buvusiam šalies vadovui būtų sukakę 91-eri.
Žinia apie W. Jaruzelskio mirtį žaibiškai apskriejo visą Lenkiją. „Solidarumo“ judėjimo, atvedusio Lenkiją į demokratiją, priešininkas mirė po sunkios ligos, jam buvo 91-eri. Pastaruosius porą metų W. Jaruzelskis retai pasirodydavo gatvėje, jis paprastai apsiribodavo kelionėmis nuo namų iki ligoninės.
Generolas mirė Varšuvoje, karinėje ligoninėje. Čia jis praleido ne vienerius metus.
Beje, dalį savo jaunystės W. Jaruzelskis praleido Lietuvoje. 1939 m. jis apsigyveno Lietuvos teritorijoje, o 1940 m., prasidėjus sovietinei okupacijai, su šeima buvo ištremtas į Sibirą, kur mirė jo tėvas.
Komunistinės Lenkijos kariuomenėje W. Jaruzelskis sparčiai kopė karjeros laiptais. Jau 1962 m. jis tapo gynybos viceministru, o 1968 m. tapo generolu ir gynybos ministru. Jam pavaldūs daliniai malšino sukilimą Prahoje. Vis dėlto ryškiausia dėmė W. Jaruzelskio biografijoje – karo padėtis, Lenkijoje įvesta 1981 m. gruodį. Skaičiuojama, kad per maždaug pusantrų metų, kiek truko karo padėtis, nuo šautinių žaizdų ir kitų sužalojimų mirė bent 56 prodemokratinių protestų dalyviai.