Jo gyvybė užgeso penktadienį Virdžinijos ligoninėje Fols Čerče. Apie Z. Brzezinskio mirtį penktadienį pranešė jo dukra Mika Brzezinski, praneša „New York Times“.
„Mano tėvas ramiai mirė šį vakarą“, – televizijos MSNBC žurnalistė M. Brzezinski parašė „Instagram“.
„Savo draugams jis buvo žinomas kaip Zbigas, vaikaičiams – kaip Vadas, o žmonai – kaip tvari jos viso gyvenimo meilė, – pridūrė ji. – Na, o aš pažinojau jį tiesiog kaip labiausiai įkvepiantį, mylintį ir pasišventusį tėvą, kokį galėtų turėti kokia nors mergaitė.“
Lenkijoje gimęs Z. Brzezinskis ilgą laiką buvo vienas svarbiausių JAV užsienio politikos ideologų. Pastaruoju metu jis dirbo Strateginių ir tarptautinių tyrimų centre Vašingtone.
Šis Lenkijoje gimęs akademikas buvo J.Carterio nacionalinio saugumo patarėjas per 1979-ųjų lapkritį prasidėjusią ir 444 dienas trukusią Irano įkaitų krizę.
Z. Brzezinski laikėsi nuomonės, kad Sovietų Sąjunga labai sustiprins savo įtaką Iranui, jeigu JAV nesiims ryžtingai spręsti šios dramos. Dėl šios priežasties jis tapo komandosų misijos išvaduoti amerikiečius įkaitus iš ambasados Teherane pagrindiniu varikliu. Kai ta operacija baigėsi nesėkme, Z.Brzezinski atsistatydino.
Jis formaliai buvo demokratas, bet saugumo reikaluose jo pažiūros buvo artimesnės respublikonams.
Iki pat 9-o dešimtmečio jis Z. Brzezinski buvo aktyvus profesorius ir rašytojas.
Jis nepalaikė prezidento Donaldo Trumpo išrinkimo JAV prezidentu ir kritikavo jo „neaiškią“ užsienio politiką.
2011metais savo knygoje „Strateginės įžvalgos: Amerika ir pasaulio galios krizė“ (Strategic Vision: America and the Crisis of Global Power) jis argumentavo, kad JAV galia užsienyje yra esminis tarptautinio stabilymo veiksnys.
Tačiau Z. Brzezinski argumentavo, kad ši galia priklauso nuo Amerikos gebėjimo palaikyti „socialinį konsensusą ir demokratinį stabilumą“ namuose. Jis pabrėžė, kad šalyje reikia mažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti reikšmingą atsaką į klimato pokyčius.
Jo ryšiai su J. Carteriu išsivystė dirbant 1973-aisiais kartu su bankininku Davidu Rockefelleriu įkurtoje Trišalėje komisijoje – Šiaurės Amerikos, Vakarų Europos ir Japonijos politikos ir verslo lyderių forume. Z. Brzezinski buvo šios organizacijos pirmasis direktorius.
Tarp didžiausių Z. Bžezinskio profesinių iššūkių, be kita ko, buvo JAV ambasados personalo Teherane paėmimas įkaitais bei sovietų invazija į Afganistaną. Nepavykęs daugiau kaip 50 JAV diplomatų išlaisvinimas Dž. Karteriui kainavo perrinkimą, Z. Bžezinskis tada atsistatydino ir ėmė reikštis kaip politologas.
Paskutiniuose interviu jis kalbėjo, kad Vakarai dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje prieš prezidentą Vladimirą Putiną turėtų laikytis itin griežtos pozicijos.
„Turėtume pasistengti, kad rusams jėgos panaudojimas kainuotų žymiai brangiau“, – per interviu „Spiegel“ sakė JAV politologas.
Jis taip pat dalijosi įžvalgomis apie prasidėjusį naująjį Šaltąjį karą.
„Naujas Šaltasis karas jau prasidėjo. Ar vieną dieną jis taps karštuoju karu, laimei, tikimybė itin menka“, – dar prieš dvejus tikino jis.
Reiškia užuojautą
Prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė užuojautą dėl iškilaus akademiko, buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų valstybės tarnautojo Zbigniew Brzezinski mirties.
Pasak šalies vadovės, profesorius buvo išskirtinė asmenybė, nuoseklus laisvės ir demokratijos vertybių gynėjas, savo šalies patriotas, ištikimas Lietuvos ir Europos draugas, siekęs stiprinti JAV ir Europos partnerystę.
Prezidentės teigimu, didelė Z. Brzezinskio patirtis, jo politinių įvykių analizė buvo vertinama tiek akademinės ir politinės bendruomenės, tiek ir visos visuomenės. Z. Brzezinskio mokslinis palikimas išliks aktualus įkvėpimo šaltinis daugeliui jaunų mokslininkų ir ekspertų, siekiančių suprasti ir paaiškinti tarptautinę politiką.
Užuojautą dėl politologo mirties reiškia ir kiti Lietuvos politikai, apžvalgininkai.