Tramvajumi jis nuvyko į ne itin toli namų esantį restoraną, kur turėjo susitikti su kitu liberalios krypties opozicinės partijos, kurią įkūrė beveik prieš metus nužudytas kitas V. Putino kritikas Borisas Nemcovas, „RPR-Parnas“ kolega.
V. Kara-Murza restorane papietavo, o maistą nuplovė stikline spanguolių sulčių. Jis atrodė gana laimingas ir pilnas jėgų, po dviejų dienų susitikimą su bendražygiu prisiminė kartu su juo tuomet pietavęs kolega, skelbia rferl.org.
Rusijos opozicijos aktyvistų keliai tą vėlyvą pavasario dieną išsiskyrė maždaug 13 valandą netoliese centrinės „Park Kultury“ metro stoties, kur V. Kara-Murza susitiko su dar vienu politiniu bendražygiu – Michailu Jastrubickiu.
Vyrai šiek tiek paėjėjo kartu prie masyvaus sovietinių laikų biurų pastato, kuriame įsikūręs Rusijos valstybinės žiniasklaidos gigantas „Rossija Segodnia“ – ten jis turėjo susitikti su buvusiu kolega.
Susitikimas truko dvi valandas, jo metu vyrai nieko nevalgė ir negėrė. Vieną akimirką V. Kara-Murza pradėjo neįprastai gausiai prakaituoti, širdis ėmė plakti kaip patrakusi, ėmė pykinti.
„Per maždaug 10-15 minučių siaubingai susirgau, o juk prieš kelias minutes jaučiuosi puikiai“, – tos dienos įvykius prisimena V. Kara-Murza jaunesnysis, kurį žurnalistai kalbino Vašingtono Džordžtauno rajono kavinėje.
Sunegalavęs V. Kara-Murza konferencijų kambaryje padėjo galvą ant stalo – pagalvę atstojo rankos. Kaip prisimena M. Jastrubickis, akimirką ėmė atrodyti, kad jo bendražygis praranda sąmonę. „Nusprendžiau, kad reikia jį išvesti į koridorių, kur stovėjo sofa, kad galėtų prigulti. Deja, sofos taip ir nepasiekėme. Jis pradėjo vemti“, – pasakoja M. Jastrubickis.
M. Jastrubiskis sparčiai silpstantį bičiulį bandė prilaikyti ir šiaip ne taip nuvedė į tualetą, kur norėjo apiprausti, tačiau V. Kara-Murza vėmė ir toliau. Jis paprašė bičiulio iškviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri pasirodė po maždaug pusvalandžio.
„Jis nebegalėjo paeiti, kalbėjo labai lėtai. Tiesą sakant, jis praktiškai negalėjo pajudinti nei rankų, nei kojų. Susidarė įspūdis, kad jam sunku net mirksėti. Stengėmės su juo kalbėtis, kad neprarastų sąmonės. Pirma mintis, kad jis apsinuodijo maistu. Taip nutinka“, – RFE/RL sakė M. Jastrubickis.
Greitoji V. Kara Murzą nuvežė į Maskvos 23-ąją ligoninę, kur gydytojai jam diagnozavo širdies darbo sutrikimą. Prieš pat vidurnaktį pacientas buvo perkeltas į vieną iš geriausių Rusijos širdies ligų klinikų, kur nuspręsta ryžtis širdies operacijai, teigiama medicininiuose dokumentuose, su kuriais pavyko susipažinti žurnalistams.
Tą patį patvirtino ir kalbinti žmones, kaip tik tuo metu buvę su V. Kara-Murza. Kai kitą rytą į kliniką atvyko jo artimieji ir draugai, juos pasitiko chirurgas, kuris pareiškė, kad operacija atšaukta, pasakoja V. Kara-Murzos advokatas Vadimas Prochorovas.
„Gydytojas pareiškė esą jo širdis sveika, esą sveikatą sutrikdė smarkus apnuodijimas“, – žurnalistams sakė V. Prochorovas. Žinia apie galimą bandymą nunuodyti kaip reikiant išgąsdino V. Kara-Murzos draugus, šeimos narius ir rėmėjus tiek Rusijoje, tiek Vašingtone.
Nors V. Kara Murzai vos 33 metai, jis laikomas tikru Rusijos opozicijos veteranu. Garsaus Rusijos žurnalisto, kuris taip pat vardu Vladimiras, sūnus 2003 metais, padedamas dviejų įtakingiausių Rusijos liberalų partijų, nesėkmingai bandė patekti į šalies parlamentą. Jis taip pat tarpininkavo Rusijos opozicijai ir pareigūnams iš JAV sostinės, kur beveik dešimt metų dirbo žurnalistu, o vėliau prisijungė prie buvusio naftos magnato ir aršaus V. Putino kritiko Michailo Chodorkovskio projektų.
Likus trims mėnesiams iki paslaptingos V. Kara-Murzos ligos, vos už 100 metrų nuo Kremliaus buvo nušautas buvęs Rusijos vicepremjeras, vėliau tapęs opozicijos aktyvistu ir V. Putino kritiku, Borisas Nemcovas.
V. Kara-Murza ir B. Nemcovas buvo artimi bičiuliai ir bendražygiai. B. Nemcovas netgi buvo jaunesniosios V. Kara-Murzos dukters krikštatėvis. Abu vyrai Vašingtone labai daug ir sunkiai dirbo prie vadinamojo Magnickio akto – JAV priimto įstatymo, kuriuo buvo pritaikomos sankcijos rusams, pripažintiems kaltais dėl žmogaus teisių pažeidimų. Šis teisės aktas, kurį Amerikos prezidentas Barackas Obama pasirašė 2012 metų gruodį, kaip reikiant įsiutino Kremlių. Be to, V. Kara-Murza nuo 2014 metų rugsėjo, kai ši nevyriausybinė organizacija atnaujino savo veiklą, dirbo M. Chodorkovskio „Open Russia“ koordinatoriumi – pagrindinė jo užduotis buvo rengti susitikimus su opozicijos aktyvistais ir vesti seminarus.
Kai buvo nuspręsta, kad V. Kara-Murzai širdies operacija nereikalinga, jis iš širdies ligų klinikos buvo perkeltas į netoliese esančios Pirogovo klinikos intensyviosios terapijos skyrių, kur jo būklė netikėtai ėmė blogėti. Per ateinančias 72 valandas patino jo smegenys, sutriko kitų svarbiausiųjų vidaus organų – plaučių, širdies, inkstų, kepenų ir žarnyno – veikla.
M. Jastrubickis prisimena, ką tuomet sakė gydytojai: „Visi simptomai byloja paprastą tiesą – pacientas buvo apnuodytas, tačiau negalime pasakyti, kuo ir kaip. Nežinome, kas sukėlė tokią jo organizmo reakciją“.
Įtariamas blogiausias scenarijus
Per 16 metų, kuriuos V. Putinas leidžia valdžioje, tiek užsienyje, tiek pačioje Rusijoje mįslingai mirė ar sunkiai susirgo net keli aršiausi Kremliaus kritikai. Bene geriausiai žinomas atvejis – 2006 metų lapkritį Londone mirė buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) agentas Aleksandras Litvinenka. Nustatyta, kad jis Londone buvo nunuodytas itin retu radioaktyviu polonio izotopu 210.
Britų pareigūnai kaltina buvusį Rusijos saugumo tarnybos pareigūną ir dabartinį politiką Andrejų Lugovojų. Esą nuodų jis A. Litvinenkai atnešęs į viešbutį Londone ir įpylęs į arbatą, tokius kaltinimus A. Lugovojus neigia. Buvęs provakarietiškas Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka po apnuodijimo dioksinu per 2004 metų prezidentinę kampaniją prieš Kremliaus remtą Viktorą Janukovyčių visiems laikams liko randų subjaurotu veidu. V. Juščenka yra ne kartą davęs suprasti, kad šis apnuodijimas – Rusijos suorganizuotas išpuolis ir apkaltino Maskvą trukdant tirti šį nusikaltimą.
Tais pačiais metais Rusijos tiriamosios žurnalistikos ekspertė Ana Politkovskaja smarkiai sunegalavo išgėrusi puodelį arbatos skrydžio „Aeroflot“ lėktuvu iš Maskvos į Pietų Rusiją metu. Incidentas įvyko kaip tik tuo metu, kai virė Beslano mokyklos įkaitų dramos krizė. Žurnalistės redaktorius iš nepriklausomo dienraščio „Novaja Gazeta“ Dmitrijus Muratovas tuo metu sakė manęs, kad Rusijos pareigūnai bandė A. Politkovskają apnuodyti, tačiau nenorėjo jos nužudyti – norėjo ją paversti neįgalia. Po dvejų metų žurnalistė buvo nušauta prie namų Maskvoje.
Kitas „Novaja Gazeta“ žurnalistas, garsus kovotojas su korupcija ir liberalių pažiūrų parlamentaras Jurijus Ščekočichinas mirė 2003 metų liepą po skausmingos ir net kelias savaites trukusios kovos su mįslinga liga, kuri, anot jo kolegų, buvo sąmoningas nunuodijimas. D. Muratovas ir kitas „Novaja Gazeta“ redaktorius Sergejus Sokolovas ilgą laiką kaltino valdžios pareigūnus vilkinant J. Ščekočichino mirties aplinkybių tyrimą.
Kai V. Kara-Murzos gydytojai pateikė apnuodijimo diagnozę, „savaime suprantama, mes įtarėme baisiausią variantą“, RFE/RL sakė V. Prochorovas. „Vos prieš tris mėnesius buvo nužudytas B. Nemcovas, dar prieš 12 metų – J. Ščekočichinas“, – teigia advokatas.
Kai A. Kara-Murza atsidūrė ligoninėje, M. Jastrubickis paskambino jo žmonai Jevgenijai. Pora Amerikoje augina tris vaikus. Moteris persigando sužinojusi, kad streikuoja jos sutuoktinio, kuris nuolat migruoja tarp Sentervilio, kur gyvena Amerikoje, ir Maskvos, širdis. „Nepaisant to, tai bent jau buvo faktas, kurį galėjau suvokti“, – žurnalistams sakė moteris.
Jevgenijos teigimu, ji jau rūpinosi, kas prižiūrės vaikus ir rengėsi kelionei į Maskvą pas operacijos laukiantį vyrą, kai netikėtai sužinojo, kad diagnozė pasikeitė – „esą jos vyras buvo apnuodytas nenustatytomis medžiagomis“.
„Tai buvo labai netikėta ir dar baisesnė žinia. Informacija, kurios niekaip negalėjau suvokti“, – prisimena ji.
Diplomatinis spaudimas
A.Kara-Murzos padėtis ir toliau buvo kritinė, tad jo žmona ėmėsi ieškoti pagalbos pas įtakingus draugus, kolegas ir vyro šalininkus. Jevgenija kalbėjosi su M. Chodorkovskiu, kuris galiausiai padengė V. Kara-Murzos gydymo išlaidas, ir JAV gimusiu britų finansų specialistu Billu Browderiu, kuris buvo vienas iš Magnickio akto iniciatorių.
2012 metais B. Browderis ir V. Kara-Murza kartu sakė kalbą Kanados parlamente, kur ragino įstatymų kūrėjus priimti panašų teisės aktą, pritaikysiantį sankcijas žmogaus teisių pažeidimais kaltinamiems Rusijos piliečiams.
„Man buvo akivaizdu, kad tai gerai suplanuotas bandymas nunuodyti, tačiau tada Rusijos valdžios pareigūnai nedarė praktiškai nieko, kad jam padėtų“, – RFE/RL sakė B. Browderis.
V. Kara-Murzos turimi ryšiai JAV Kongrese, kur jis pasakojo apie žmogaus padėtį Vladimiro Putino valdomoje Rusijoje, jam pelnė JAV Valstybės departamento pareigūnų ir Amerikos žiniasklaidos prielankumą, kurie ėmė tikėtis, kad viešumas ir diplomatinis spaudimas gali padėti jį gydymui išgabenti iš Rusijos ir užsienyje atlikti nepriklausomus toksikologinius tyrimus.
„Kadangi gydytojai negalėjo tiksliai įvardyti, kuo buvo bandoma nunuodyti V. Kara-Murzą, mes negalėjome būti tikri, kad jis ten saugus. Dėl šios priežasties mes stengiamės bet kokia kaina sulaukti kuo daugiau dėmesio, viešai kalbėti apie mus ištikusią nelaimę“, – praėjus dienai po mįslingos vyro ligos „The New York Times“ kalbėjo Jevgenija.
Jevgenija kreipėsi pagalbos tiesiai į JAV Valstybės departamento pareigūnus, nors V. Kara-Murzai ir nepriklausė oficiali konsulinė JAV ambasados Maskvoje pagalba. V. Kara-Murza kartu su žmona turi žaliąsias korteles, tačiau, skirtingai nei jų vaikai, nėra Amerikos piliečiai. Būdamas paauglys, politikos aktyvistas su mama išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, kur studijavo Kembridžo universitete ir, prieš grįždamas į Rusiją 2003 metais, gavo Jungtinės Karalystės pilietybę. Šis faktas tarsi suteikė vilties, kad galbūt jam pavyks Rusijos sostinėje užsitikrinti Jungtinės Karalystės diplomatų paramą.
Londone gyvenantis ir dirbantis B. Browderis susisiekė su britų užsienio reikalų ministerijos pareigūnais, kurie, praėjus kelioms dienoms po mįslingos V. Kara-Murzos ligos, oficialiai patvirtino „teikiantys konsulinę pagalbą dvigubą pilietybę (taip ir Jungtinės Karalystės) turinčiam asmeniui, kuris netikėtai ir labai sunkiai sunegalavo Maskvoje“.
Už uždarų durų britų diplomatai informavo Rusijos vyriausybę apie savo interesus V. Kara-Murzos byloje ir oficialiai įpareigojo britų ambasadą Maskvoje išimties tvarka suteikti visą reikiamą konsulinę pagalbą, nepaisant to, kad jis – Rusijos pilietis Rusijos teritorijoje, teigiama dokumente, su kuriuo buvo leista susipažinti RFE/RL žurnalistams.
JAV diplomatai Maskvoje padėjo britų kolegoms spręsti klausimą. Jeigu ne dviguba V. Kara-Murzos pilietybė, tai nebūtų buvę įmanoma. Tuo metu Vašingtone JAV Valstybės departamentas apie savo interesus šioje byloje ir toliau neužsiminė nė žodeliu. Atskleidė tik tiek, kad „atidžiai stebi situaciją“ ir kad V. Kara-Murza „mums labai svarbus, tikimės, kad jis gaus geriausią medikų priežiūrą“.
Panašu, kad V. Kara-Murzą ištikusi bėda palietė bene aukščiausius JAV prezidento Baracko Obamos administracijos sluoksnius. JAV valstybės sekretoriaus pavaduotojas Antony Blinkenas taip pat nuodugniai domėjosi, kaip jaučiasi V. Kara-Murza. Naujausios informacijos šiuo klausimu nekantriai laukė ir JAV valstybės sekretoriaus padėjėja Europos ir Eurazijos reikalams Victoria Nuland bei B. Obamos Nacionalinio saugumo tarybos Rusijos ir Vidurio Azijos padalinio vadovė Celeste Wallander. Garsiai nerimą dėl įtartinai pablogėjusios politinio aktyvisto iš Rusijos sveikatos reiškė ir keli įtakingi Kongreso nariai.
„Mane labai sukrėtė ta mįslinga Vladimiro Kara-Murzos liga, ypač neseniai įvykdyto B. Nemcovo nužudymo kontekste ir atsižvelgiant į faktą, kad buvo nunuodytas jau ne vienas V. Putino oponentas“, – gegužės 28 dienos pareiškime teigė respublikonas iš Naujojo Džersio Chrisas Smithas, pirmininkaujantis JAV Senato Helsinkio komisijai.
„Primygtinai prašau Rusijos valdžios pasirūpinti V. Kara-Murzos saugumu ir sudaryti sąlygas jį perkelti į ligoninę už Rusijos Federacijos ribų, kur būtų akylai stebima jo būklė ir suteikiama visa reikiama priežiūra“.
Tą pačią dieną Jevgenija Kara-Murza RFE/RL ir kitoms žiniasklaidos priemonėms parašė laišką, kuriame išdėstė, kad jos vyrui atliekama hemodializė „neduoda jokios naudos“. Moteris paprašė pagalbos „pervežant jos vyrą į gerą Europos ar Izraelio ligoninę, kur būtų atlikti visi toksikologiniai tyrimai ir galiausiai paskirtas tinkamas gydymas“.
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos atstovai RFE/RL tuo metu sakė, kad evakuacijos gydymo tikslais pasiūlyti negali, nes esą ji nepriklauso pagal konsulinės pagalbos sampratą ir „patarė tiesiog klausyti medicinos profesionalų patarimų“.
Kai gegužės 29 dieną Jevgenija atvyko į Maskvą, klausimas dėl jos vyro perkėlimo gydymui tam kartui buvo primirštas. V. Kara-Murzos gydytojai Rusijoje ir M. Chodorkovkio pasamdytas specialistas iš Izraelio rūpestingai prižiūrėjo ligonį, tačiau optimistinėmis prognozėmis nesižarstė – tikimybė, kad aktyvistas išgyvens, tebuvo 5 proc. Medikai primygtinai tvirtino, kad, esant tokiai situacijai, perkelti ligonį, būtų pernelyg rizikinga.
Antidepresantų mįslė
Vos atvykusią V. Kara-Murzos žmoną medikai informavo, kad preliminari diagnozė – apsinuodijimas citalopramu (populiariu antidepresantu, kurį pats V. Kara-Murza vartojo kelerius metus). Pirmiausia diagnozę pasigavo sensacijų besivaikantis prokremliškas portalas „LifeNews“, tarsi išpranašavęs, kokio naratyvo šia tema artimiausiu metu laikysis ir kita Rusijos žiniasklaida: esą V. Kara-Murza greičiausiai netyčia pats vos nenusinuodijo jam puikiai pažįstamais antidepresantais.
Ši teorija Jevgenijai pasirodžiusi labai keista. Ji tvirtina, kad jos vyrui niekada nekilo jokių bėdų dėl citalopramo, kuris priskiriamas vaistų grupei, dar žinomai kaip selektyvieji serotinino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI), ir specialistų įvardijami kaip itin saugūs vartoti. Be to, anot moters, jis niekada neviršijęs jam skirtos dozės.
Kaip teigia Jevgenija, V. Kara-Murzos gydytojai mano, kad vyrą galėjo pakirsti nediagnozuota inkstų problema, dėl kurios jo organizme ir galėjo susikaupti pavojingas kiekis šio vaisto. Remiantis moters pasakojimu, medikai teigia, kad citalopramas galėjo sudaryti itin pavojingą derinį su vaistais nuo alergijos – purškalu į nosį.
Nepaisant to, net keli toksikologijos ekspertai straipsnį rengusiems žurnalistams sakė, kad aktyvioji to purškalo medžiaga – flutikazono propionatas – su citalopramu paprasčiausiai nesąveikauja. Kaip ir aktyvioji vaisto, mažinančio skrandžio rūgštingumą (kurį taip pat vartojo politikos aktyvistas), medžiaga ranitidino hidrochloridas, tvirtina toksikologai.
M. Chodorkovskio V. Kara-Murzos sveikatą stebėti pakviestas gydytojas iš Izraelio Eranas Segalis taip pat išreiškė abejonę dėl teorijos, esą jaunas vyras taip staiga ir taip sunkiai susirgo būtent dėl minėtojo depresiją gydyti skirto vaisto.
„Tai neįprasta organizmo reakcija, kuri sunkiai įmanoma apsinuodijus šiuo vaistu – tiek specialiai, tiek per klaidą. Galėjo būti sunki infekcija ar kokia kita toksiška medžiaga, apie kurią nežinome. Bet kokiu atveju, mes vis dar nežinome tikrosios priežasties“, – žurnalistams birželį kalbėjo medikas iš Izraelio.
Jevgenija ėmėsi spausti medikus atlikti detalesnę galimo apsinuodijimo šaltinio analizę, tačiau ją vis bandė raminti, esą „priežastis iš esmės visai nesvarbi gydymui, esą gydymas, kad ir kokia bebūtų priežastis, būtų toks pat“.
Jauna moteris priėmė skubų sprendimą ir pareikalavo, kad medikai paimtų jos vyro kraujo, šlapimo, plaukų ir nagų mėginius, būtinus nepriklausomai toksikologinei analizei. Ji tvirtina, kad dėl kažkokios nepaaiškinamos priežasties Rusijos medikai tam primygtinai priešinosi, tačiau argumentuoti savo nepritarimo taip ir nesugebėjo.
„Pradėjo man pasakoti apie tą jo purškalą į nosį. Man tai nuskambėjo gana keistai ir juokingai. Paprašiau mėginių nepriklausomai analizei. Pasakiau jiems maždaug taip: „Jeigu nenorite to atlikti čia, noriu tai padaryti kur nors kitur, nes manęs toks atsakymas netenkina. Nors, kaip ir buvo tikėtasi, kilo pačių įvairiausių sunkumų ir nesklandumų, mėginių gauti pavyko“, – prisimena Jevgenija.
Neatsakyti klausimai
Vyriausiasis Pirogovo klinikos gydytojas atmeta kaltinimus, esą jo komanda pakankamai nesistengė nustatyti tikrąją V. Kara-Murzos ligos priežastį. „Jeigu jie taip kalba, tai jų sąžinės reikalas. Toksikologinė analizė atlikta gydymo metu, nėra prie ko prikibti“, – tvirtina gydytojas.
Galiausiai gavus reikiamus mėginius, prasidėjo bendradarbiauti sutiksiančios ir nepriklausomos laboratorijos paieškos – tiek pačioje Rusijoje, tiek už jos ribų. Reikėjo profesionalų, kurie būtų sutikę atlikti nuodugnų ir nepriklausomą vertinimą.
B. Browderis teigia pirmiausia susisiekęs su Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerija, kuri esą iš pradžių tarsi ir sutiko padėti mėginius transportuojant į Jungtinę Karalystę. Jis norėjęs, kad mėginiai būtų ištirti toje pačioje laboratorijoje, kur tikrintas A. Litvinenkos kraujas, o nugabenti juos būtų galima kaip vadinamąją diplomatinę siuntą.
Britų pareigūnai pareiškė, kad tai neįmanoma – pacitavo Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių, kur pabrėžiama, kad tokiose siuntose „gali būti tik diplomatiniai dokumentai ar straipsniai, skirti oficialiam naudojimui“. Galiausiai britų diplomatai sutiko perduoti kontaktinę informaciją tokiems tarptautiniams vežėjams kaip DHL ir „FedEx“ Maskvoje.
Tą patį žurnalistams patvirtino ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministerijos atstovai, esą, deja, bet „Vienos konvencija užkirto kelią prašymo mėginius persiųsti diplomatiniame voke patenkinimui“.
Atstovas pridūrė, kad „Londone ir britų ambasadoje Maskvoje šiuo klausimu dirba tikra atsidavusių profesionalų komanda“.
„Ambasados darbuotojai apsilankė ligoninėje, kur gydomas V. Kara-Murza, jie palaiko ryšį su jo artimaisiais. Stengiamės padėti, kuo galime. Pažadėjome pagalbą susisiekiant su medicininę pagalbą teikiančioms bendrovėmis“, – kalbėjo prisistatyti nepanoręs atstovas.
Kai galiausiai pavyko gauti visus reikiamus mėginius, kaip pasakoja Jevgenija, rastas asmuo, sutikęs juos saugiai nugabenti į Prancūziją, kur juos ištirtų Pascalio Kintzo laboratorija. Gerai žinomas ir kolegų itin gerbiamas teismo medicinos ir analitinės toksikologijos ekspertas P. Kintzas prieš tai tyrė ekshumuotų J. Ščekočichino palaikų mėginius, kuriuos savo laiku iš Rusijos slapta išgabeno „Novaja Gazeta“ redaktoriai.
Deja, P. Kintzo atlikta V. Kara-Murzos kraujo, plaukų, šlapimo ir nagų mėginių analizė tikslios išvados, kuo bandyta nunuodyti aktyvistą, nepateikė. Jis aptiko leistiną citalopramo kiekį ruso kraujyje – su sąlyga, jeigu tą dieną, kai buvo paimtas kraujo mėginys, jis gėrė šio vaisto. Tiesa ta, kad kraujo mėginys buvo imtas praėjus trims dienos po jo mįslingos ligos pradžios.
Tad galima daryti išvadą, kad tomis dienomis jis minėtojo vaisto nevartojo. P. Kintzas suskaičiavo, kad dieną, kai V. Kara-Murza susirgo, minėtojo vaisto koncentracija jo kraujyje galėjo smarkiai viršyti rekomenduojamą normą. Sveiko žmogaus atveju tai gali liudyti apie suvartotą pavojingą vaisto kiekį.
Citalopramą iš organizmo pašalina inkstai ir kepenys – V. Kara-Murzos atveju ligoninėje sutriko abiejų organų veikla. Savo ataskaitoje P. Kintzas birželio 15 dieną parašęs, kad jo išvada ir skaičiavimai „teisingi tik tuo atveju, jeigu nesutrikusi inkstų ir kepenų veikla“.
Floridos universiteto medicinos koledžo patologijos, imunologijos ir laboratorinių tyrimų departamento toksikologijos katedros vedėjas Bruce Goldbergeris su tokia nuomone nesutinka.
„Jeigu V. Kara-Murzos kepenys ir inkstai tuo metu jau buvo pažeisti, P. Kintzo skaičiavimai būtų netikslūs. Jeigu buvo sutrikusi minėtųjų organų veikla, organizmui buvo sunku išsivalyti nuo vaistų, todėl po kelių dienų jų koncentracija kraujyje ir galėjo būti didelė. Tokius dalykus reikia vertinti labai atsargiai“, – sako B. Goldnergeris.
Pensilvanijoje dirbantis toksikologas ir vaistų saugos ekspertas Michaelas Whitekusas sako, kad dėl padidėjusios citalopramo koncentracijos kraujyje greičiausiai kalta „sutrikusi inkstų veikla“.
„Tai, ką matome, greičiausiai yra pirminio nuodo fonas“, – samprotauja M. Whitekusas.
Jeigu V. Kara-Murza būtų suvartojęs per didelę citalopramo dozę, simptomai būtų pasireiškę po pusvalandžio ar valandos, teigia B. Goldbergeris. Pats Rusijos opozicijos aktyvistas tvirtina niekada neviršijęs jam skirtos dozės, o tą rytą iš viso vaistų nevartojęs. Be to, prieš netikėtai sunegaluodamas, dvi valandas praleido susitikime.
B. Goldbergeris ir M. Whitekusas tam tikra prasme atkartojo E. Segalio, gydytojo iš Izraelio, kuris Maskvoje stebėjo V. Kara-Murzos būklę, žodžius, kad jo simptomai iš esmės nebūdingi apsinuodijimui citalopramu.
„Kai kalbama apie svarbaus vidaus organo veiklos sutrikdymą, norisi manyti apie stiprią priemonę, galingus nuodus, kurie pažeidžia visą organizmą. Citalopramas to negalėtų“, – sako B. Goldbergeris. „Man tai neatrodo realu“, – jam pritaria ir M. Whitekusas.
Pirogovo ligoninės Maskvoje vyriausiasis gydytojas A. Svetas, gindamas minėtosios gydymo įstaigos specialistų pateiktą apsinuodijimo citalopramu diagnozę, kliaujasi P. Kintzo išvadomis.
„Sulaukėme rezultatų: jie visiškai tokie patys kaip ir mūsiškiai. Tad šis klausimas turėtų būti adresuojamas ne man. Taip, kuo puikiausiai suprantu, kad visiems ne itin patinka, kad šiuo atveju nėra jokio herojiškumo, bet taip jau yra. Gal taip ir geriau. Patikėkite manimi, situacija žymiai proziškesnė, nei galbūt norima įteigti. Ji neturi nieko bendro su vadinamuoju kruvinuoju režimu“, – sako gydytojas.
Jis netgi pacitavo ištrauką iš Lewiso Carrollo „Alisos stebuklų šalyje“: „Jeigu daug gersi iš buteliuko su užrašu „Nuodai“, anksčiau ar vėliau pajusi poveikį“. Tuo jis greičiausiai norėjo pasakyti, kad prie V. Kara-Murzos ligos galėjo prisidėti „tam tikri“ gėrimai.
„Kai kurie vaistai, vartojami geriant tam tikrus gėrimus, galėjo tapti šios istorijos priežastimi“, – užsiminė A. Svetas, tačiau daugiau nieko nepasakė, argumentuodamas gydytoją ir pacientą saistančiais konfidencialumo įsipareigojimais.
B. Goldbergeris elektroniniame laiške teigia, kad už itin staigią tam tikrų simptomų, įskaitant ir svarbių vidaus organų veiklos sutrikimų, ataką gali būti atsakingas alkoholio ir citalopramo derinys. „Citalopramas yra labai saugus vaistas, net ir vartojant kartu su alkoholiu. Bėdų kyla tik tada, kai į organizmą patenka itin didelis tiek vaisto, tiek alkoholio kiekis“, – teigia jis.
„Nepaisant to, vis dar nesu įsitikinęs, kad V. Kara-Murza taip netikėtai ir sunkiai sunegalavo būtent dėl alkoholio ir citalopramo derinio. Tai galėjo padaryti ir vienas alkoholis, jeigu jo buvo gausiai padauginta“, – pabrėžia B. Goldbergeris.
Pats V. Kara-Murza RFE/RL sakė, kad tą dieną alkoholio nevartojo – gėręs tik vandens ir spanguolių sulčių.
„Tikriausiai kartoju tai, kas ir taip akivaizdu, bet juk viskas nutiko vidury dienos, buvau darbiniame susitikime“, – teigia politinis aktyvistas.
Keliuose medicininiuose įrašuose apie V. Kara-Murzos ligą – tiek Rusijos, tiek užsienio specialistai – nė žodeliu neužsimena apie jo organizme tariamai aptiktą alkoholį. Jevgenija tvirtina, kad gydytojai net nesvarstė „apsinuodijimo alkoholiu“ varianto ir pabrėžė, kad nė viename medikų įraše bent menkiausias alkoholio kiekis kraujyje neminimas.
„Stebuklingas“ pasveikimas
Kol V. Kara-Murzos šeima ir artimieji nerimavo dėl, kaip patys teigia, „atsainių medikų pastangų nustatyti, kuo buvo apnuodytas politikos aktyvistas“, gydytojų pastangos gydant pacientą vertos tik pagyrų.
Gegužės 31 dieną, praėjus dienai po to, kai P. Kintzas atliko V. Kara-Murzos mėginių analizę, Jevgenija atvyko į ligoninę, kur gydytojas iš Izraelio E. Segalis jai pranešė džiugią žinią – jos sutuoktinio būklė kaip reikiant pagerėjo, „tarsi per stebuklą“.
Po kelių dienų V. Kara-Murza jau galėjo atmerkti akis ir atpažinti artimus žmones. Jo būklė pastebimai pagerėjo, nors laiko, praleisto intensyviosios terapijos skyriuje, politikos aktyvistas neprisimena. Paskutinis dalykas, likęs jo atmintyje prieš panyrant į komą, pasiruošimas širdies operacijai.
Pirmas dalykas, kurį jis prisimena atgavęs sąmonę – perkėlimas į neurologijos skyrių. Tai įvyko praėjus mėnesiui po staigaus ir per plauką mirtimi nesibaigusio sunegalavimo.
Ligoninėje Maskvoje V. Kara-Murza pragulėjo iki liepos 5 dienos, kai atskrido M. Chodorkovskio nusamdytas medikų sraigtasparnis, jį nuskraidinęs į Vašingtoną, kad galėtų būti arčiau šeimos. Jis ligoninėje šalia Jungtinių Valstijų sostinės praleido dar tris savaites, kur, kaip teigia pats, „iš esmės išmoko vaikščioti iš naujo“.
V. Kara-Murza RFE/RL sakė esąs labai dėkingas Rusijos gydytojams už išgelbėtą gyvybę, tačiau su jų išvada, kad buvo apsinuodijęs citalopramu, nesutinka.
„Metų metus nevartojau jokių naujų vaistų. Daug metų geriu tuos pačius, tą pačią dozę“, – sako politikos aktyvistas ir pridūrė, kad Rusijos gydytojai griežtai atmetė galimybę, kad jis galėjo apsinuodyti maistu.
Dabar, praėjus aštuoniems mėnesiams po sunkios ligos, V. Kara-Murza vis dar sunkiai valdo kairę kūno pusę (dėl nervų sistemos pažeidimų), nors teigia, kad medikai nusiteikę optimistiškai – esą per metus ligos padariniai išnyks. Dabar jis vaikšto pasiremdamas lazda, kurios rankeną spaudžia dešinėje rankoje – kairė paprasčiausiai per silpna ją reikiamai suimti.
Tyčinis bandymas nunuodyti
Gruodžio 11 dieną V. Kara-Murza ir jo advokatas V. Prochorovas kreipėsi į Rusijos Tyrimų komitetą su prašymu ištirti jo apnuodijimą kaip bandymą nužudyti.
„Dėl antrojo šio teiginio elemento neturiu visiškai jokių abejonių. Tai buvo bandymas nunuodyti, bandymas nužudyti, o jį lėmė mano politinė veikla. Iki tol buvau sveikutėlis 33 metų vyras. Staiga vos per 24 valandas liovėsi dirbę vieni iš svarbiausių vidaus organų, vienas paskui kitą – tokių atsitiktinumų nebūna“, – sako V. Kara-Murza, kurio praktiškai ideali anglų kalba nuspalvinta britišku akcentu.
Jis teigia iki mįslingo pasiligojimo jokių grasinimų nesulaukęs, tačiau įtaria, kad kažkam neįtiko jo darbas su „Open Russia“. Mano, kad galbūt per jį norėta pasiųsti aiškią žinią M. Chodorkovskiui.
M. Chodorkovskis dešimtmetį praleido kalėjime, kur atsidūrė jį pripažinus kaltu dėl finansinių nusikaltimų. Jo šalininkai tvirtina, kad tai tebuvo kaina, kurią jam teko sumokėti už drąsą nepaklusti Kremliaus dūdelei.
2013 metų gruodį prezidentas V. Putinas jam suteikė malonę – M. Chodorkovskis skubiai spruko iš Rusijos ir nuo to laiko užsienyje aktyviai užsiima Kremliaus kritika. Tyrimų komitetas vasarį oficialiai jam už akių pateikė kaltinimus dėl naftos miesto Neftejugansko mero nužudymo 1998 metais.
Be to, V. Kara-Murza taip pat mano, kad bandymas jį nunuodyti galėjo būti ir savotiškas bandymas atkeršyti už tai, kad jis aktyviai pasisakė už sankcijas Rusijos pareigūnams pagal vadinamąjį Magnickio aktą – dokumentą, pavadintą Sergejaus Magnickio (juodus valdžios darbelius demaskavusio advokato, 2009 metais mirusio kalėjime Maskvoje) vardu.
Maždaug prieš mėnesį iki ligos V. Kara-Murza kartu su opozicijos politiku Michailu Kasjanovu (buvusiu V. Putino ministru pirmininku) susitiko su JAV įstatymų leidėjais Vašingtone. Pagrindinis jų tikslas buvo prašymas Amerikai pritaikyti vadinamąjį Magnickio aktą Rusijos televizijų propagandininkams, kurie esą savo šmeižto kampanija galėjo prisidėti prie B. Nemcovo nužudymo.
Taip ir lieka neaišku, kaip ateityje bus vadinamas mįslingas V. Kara-Murzos sunegalavimas – planuotu išpuoliu, nelaimingu atsitikimu ar kaip nors kitaip. Kai P. Kintzas atliko politinio aktyvisto mėginių analizę, jo kraujas jau buvo kartą valytas hemodialize. Daugiau vilčių dedama į plaukų mėginius, bet tik dėl vieno aspekto.
„Jeigu neradome kraujyje, rasime plaukuose. Bėda ta, kad reikia žinoti, ko ieškai. Jeigu plaukai bus tiriami dėl medžiagos A, ir mes jos nerasime, viskas baigta, nes ištekliai labai riboti. Iš esmės reiktų tarsi iš anksto žinoti, ko ieškome. Juk tai adata šieno kupetoje. Kad ir kas tai būtų, nemanau, kad tai būtent citalopramas“, – optimizmu nespinduliuoja toksikologijos ekspertas iš Pensilvanijos M. Whitekusas.
Atgal į Rusiją
Ar Rusijos Tyrimų komitetas galiausiai oficialiai pradės baudžiamąją bylą dėl V. Kara-Murzos nuodijimo, kol kas neaišku. Sprendžiant pagal komiteto atstovo Vladimiro Markino pareiškimus, tikimybė tikrai menka.
Sausio 12 dieną kalbintas V. Markinas apkaltino žurnalistą užduodant jam provokuojančius klausimus ir pernelyg domintis vienu atveju. Be to, anot jo, neretai pasitaiko, kad žmonės smarkiai apsinuodija iš Vakarų atkeliavusiais menkaverčiais gėrimais ir maisto produktais.
„Žmonės sunkiai suserga ir net miršta nuo škotiško viskio. Kodėl jums taip rūpi šis konkretus tokio apsinuodijimo atvejis? Juk žmogus išgyveno“, – atvirai tyčiojosi V. Markinas.
„Kas tas V. Kara-Murza ir kas tie tūkstančiai žmonių, kurie kiekvieną dieną miršta visame pasaulyje nuo pačių įvairiausių priežasčių – Anglijoje, Amerikoje ir Europoje? Kodėl jūs nesidomite, kodėl Vokietijos policija nesprendžia smurto prieš moteris problemos?“ – teigia V. Markinas.
Nepaisant to, sausio 15 dieną Tyrimų komiteto Maskvos skyriaus pareigūnai išreiškė norą susitikti su V. Kara-Murza ir aptarti jo norą inicijuoti baudžiamąją bylą, sakė V. Prochorovas. Advokato teigimu, faktas, kad klausimas perduotas Rusijos sostinės Chamovnikų apygardai, byloja, kad pareigūnai prašymo rimtai nevertina.
„Manau, kad faktas, jog šis klausimas perduotas žemiausiai įmanomai grandžiai, leidžia daryti išvadą, kad pareigūnai šia byla pernelyg nesidomi“, – argumentuoja V. Prochorovas.
V. Kara-Murza teigia teigiamai vertinantis įvykių eigą ir ketinąs susitikti su tyrėjais, kai tik atvyks į Maskvą „suteikti visos reikiamos informacijos“.
„Nepaisant to, faktas, kad jiems prireikė daugiau nei mėnesio pradėti patikrinimui ir tai, kad klausimas sprendžiamas apylinkės lygmeniu, byloja paprastą dalyką – jiems mano klausimas nėra prioritetinis“, – suvokia V. Kara-Murza.
Politinis aktyvistas teigia, kad baudžiamosios bylos prieš V. Putino priešus dažniausiai atitenka vyresniems tyrėjams. Tai, anot jo, demonstruoja, kad „politiškai motyvuotos bylos prieš Kremliaus oponentus Tyrimų komitetui žymiai įdomesnės nei bandymas nužudyti opozicijos veikėją“, – samprotauja V. Kara-Murza.
Jeigu galiausiai pareigūnai atsisakys pradėti oficialų tyrimą, V. Kara-Murza teigia manąs, kad vieną dieną atsiras įrodymų, kad jo negalavimas buvo bandymas jį nunuodyti. „Galbūt vieną dieną išsiaiškinsime – kai atsivers archyvai, ar, pasikeitus režimui, atsiras norinčių apie tai kalbėti“, – viliasi V. Kara-Murza.
Ir artimiausio apsilankymo metu Rusijoje aktyvistas ketina dirbti „Open Russia“ ir nenusileisti V. Putinui.
„Greičiausiai visi iki vieno po bandymo nunuodyti mano sutikti žmonės man patarė jokiais būdais negrįžti į Rusiją ir netęsti pradėtų darbų. Man tai principo reikalas. Tai mano šalis, manau, kad elgiuosi teisingai. Neketinu bėgti. Neketinu slėptis“, – ryžtingai kalba V. Kara-Murza.
Paklausta apie vyro planus grįžti į Rusiją, Jevgenija trumpam prityla.
„Sunku kalbėti. Turime tris vaikus, jis mano gyvenimo vyras. Kita vertus, tai žmogus, už kurio ištekėjau prieš daug metų. Ir tada jis buvo toks pats. Šiuo klausimu niekas nepasikeitė. Ir tada jis buvo toks. Visada žinojo, kad yra rizika. Po Boriso Nemcovo mirties ta rizika tapo apčiuopiama... Vladas 100 proc. tiki tuo, ką daro“, – teigia aktyvisto žmona.