Kai policija rado M. Lesino kūną Vašingtone, viešbučio kambaryje, visiems labiausiai parūpo ne jo mirties priežastis, o jo buvimo JAV tikslas, rašo „The Daily Beast“.
Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pavaldus buvęs propagandos vadas pravarde „buldozeris“ (šią pravardę jis pelnė dėl opozicijai taikytų metodų) M. Lesinas buvo atidžiai stebimas FTB ir JAV teisingumo departamento dėl galimų pinigų plovimo ir kovos su korupcija įstatymų pažeidimų.
M. Lesinas buvo įtariamas slėpęs neteisėtais būdais įsigytą apie 30 mln. JAV dolerių (27,55 mln. eurų) vertės prabangų nekilnojamąjį turtą Pietų Kalifornijoje. Ši suma be jokios abejonės atrodo neįtikėtinai, atsižvelgiant į valstybės tarnautojo gaunamą atlyginimą. Be to, jam buvo taikomos sankcijos, dėl kurių M. Lesinas negalėjo gauti atvykimui į Jungtines Valstijas būtiną vizą.
Respublikonas iš Misisipės senatorius Rogeris Wickeris, jau ne vienerius metus stebintis situaciją Rusijoje dėl korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimų, kreipėsi į JAV teisingumo departamentą, kad būtų pradėtas tyrimas dėl M. Lesino.
2014 m. gruodžio mėn. departamentas patvirtino perdavęs M. Lesino bylą kriminalistams ir FTB. Nors pareigūnai atsisakė oficialiai patvirtinti pradėję tyrimą, keli iš arti M. Lesino bylos eigą stebintieji patvirtino, kad daugiau nei akivaizdu, kad teisėsauga ėmėsi M. Lesino bylos tyrimo, o jei baudžiamasis tyrimas aktyviai nebuvo vykdomas, FTB turėjo pakankamai įrodymų tokį pradėti. FTB šią informaciją komentuoti atsisakė.
Taigi kodėl 57-erių M. Lesinas nusprendė pažaisti su likimu ir praėjusių metų lapkričio mėn. atvyko į Jungtines Valstijas?
Nors taip ir nebuvo atskleistas jo vizito tikslas, vis dėlto tenka pastebėti, kad jis apsistojo viduriniosios klasės pamėgtame Vašingtono viešbutyje „DuPont Circle“. Nors šis viešbutis nėra itin prastas, vis dėlto tai tikrai nėra vieta, kuri trauktų milijonus kainuojančius ištaigingus namus perkančius asmenis.
Tiesa, šiame viešbutyje galima apsistoti ganėtinai nebrangiai, taigi jį neretai renkasi iš užsienio atvykstantys valstybės tarnautojai ir pagal mainų programas į šalį atvykstantys lankytojai. Be to, šis viešbutis įsikūręs netoli nuo FTB ir Teisingumo departamento centrinių būstinių.
Taigi dėl šios informacijos tiek Vašingtone, tiek ir Rusijos žiniasklaidoje ėmė sklisti spekuliacijos, kad M. Lesinas į Vašingtoną atvyko tartis su FTB. M. Lesinas neabejotinai turėjo ką papasakoti apie V. Putino aplinką. Jis dirbo su įtakingiausiais Rusijos žiniasklaidos ir finansų sektorių atstovais ir, kaip teigiama, buvo šiems žmonėms skolingas pinigų.
Taigi jis turėjo rimtų priežasčių siekti bendradarbiavimo su JAV valdžia, o vienas iš svariausių motyvų – tai keli ištaigingi namai Los Andžele, kurie galėjo būti konfiskuoti. Dviejuose iš šių namų gyvena M. Lesino dukra ir sūnus, o pastarasis yra šiuo metu sėkmingai į aukštumas kopiantis filmų prodiuseris Holivude.
Lyg paslapčių dar būtų maža, M. Lesino mirties priežastis nėra aiški. Iš karto po M. Lesino mirties Kremliui pavaldi „Russia Today“ pranešė, kad jis mirė dėl patirto širdies smūgio, o ši informacija neva gauta iš šeimos nario. Vis dėlto Vašingtono policijos departamento atstovas „The Daily Beast“ leidiniui sakė, kad M. Lesino mirtis vis dar yra tiriama.
Nors skrodimas atliktas prieš du mėnesius, mirties priežastys vis dar neįvardijamos. Tenka pripažinti, kad tai – retas atvejis, kuomet taip ilgai viešai neįvardijama mirties priežastis.
Sąmokslo teorijos šiuo atveju atrodo pagrįstos, juk tai nebūtų pirmas atvejis, kai politinį pavojų V. Putinui kėlęs asmuo randamas negyvas įtartinomis aplinkybėmis.
JAV valdžia darė spaudimą M. Lesinui. Prieš dvejus metus žmogaus teisių gynėjai siūlė jį įtraukti į taip vadinamąjį Magnickio sąrašą, į kurį įtraukti žmogaus teisių pažeidimais kaltinami asmenys. Jei M. Lesinas būtų atsidūręs šiame sąraše, jam nebūtų išduota JAV viza ir būtų konfiskuotas turtas šioje šalyje.
M. Lesinas išvengė šio sąrašo, kuriame daugumą sudaro vidutinio lygio valstybės tarnautojai, toli gražu neprilygstantys buvusio propagandos vado M. Lesino įtakingumui. Vis dėlto JAV valdininkai yra sudarę slaptą šio dokumento priedą, kuriame, kaip teigiama, kur kas aukštesnio rango Rusijos piliečiai, įskaitant ir patį V. Putiną. Nors nėra žinoma, ar M. Lesinas įtrauktas į šį slaptą priedą, aktyvistai dėjo pastangas, kad jis ten tikrai atsidurtų.
M. Lesinas neabejotinai būtų idealus kandidatas į šį sąrašą, juk jis – vienas iš „Russia Today“ steigėjų, interneto platybes vertinusių kaip priemonę kovai su, kaip įvardija Kremlius, antirusiška Vakarų žurnalistika. Be to, M. Lesinas – ilgametis V. Putino bičiulis, atlikęs esminį vaidmenį V. Putino projekte siekiant susidoroti su nepriklausoma Rusijos televizija NTV, rengusia kritiškus pranešimus apie korumpuotą valdžią, karą Čečėnijoje, ir tapusia improvizuota tribūna iškiliausiems V. Putino kritikams.
M. Lesinui einant už spaudą atsakingo ministro pareigas į kalėjimą pasodintas NTV įkūrėjas ir didžiausias akcininkas Vladimiras Gusinskis.
„Kai jis buvo kalėjime, spaudos ministras pasiūlė Gusinskiui laisvę mainais į susitarimą perduoti savo aktyvus žiniasklaidoje valstybinei energetikos monopolininkei „Gazprom“, - patikino rusų žurnalistas Vladimiras Kara-Murza, mėginęs išsiaiškinti dėl M. Lesino turimų finansų ir nekilnojamojo turto.
Jo teigimu, tai buvo akivaizdus galios žaidimas, kurį Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino kaip politiškai motyvuotą ir prilygino valstybės sankcionuotam šantažui. Gusinskis nesutiko perleisti savo žiniasklaidos bendrovės, tačiau „Gazprom“ vis tiek jėga atėmė NTV, o 2013 m. M. Lesinas tapo tiesiogiai valstybės valdomos žiniasklaidos bendrovės „Gazprom-Media“ vadovu.
Remiantis dviem su M. Lesino finansine situacija susipažinusiais šaltiniais, „Gazprom“ įvykdytas NTV perėmimas kelia amerikiečių tyrėjams įtarimų, kad M. Lesinas galimai susikrovė turtus iš neteisėtai atimto privataus turto, kuris vėliau virto nekilnojamuoju turtu JAV. M. Lesino išaiškinimas galėjo nuvesti tyrėjus prie dar didesnės „žuvies“.
Kaip R. Wickeris 2014 m. rašė tuometiniam generaliniam prokurorui Ericui Holderiui, M. Lesinas galimai palaiko glaudžius verslo ryšius su asmenimis, kuriems JAV taiko sankcijas, o taip pat ir organizacijomis, įskaitant „Bank Rossija“, kuris glaudžiai siejamas su „Gazprom“, o taip pat ir su šio banko savininku Jurijumi Kovalčiuku – milijardieriumi, vienu turtingiausių Rusijos gyventojų. J. Kovalčiukas priklauso artimai V. Putino aplinkai, o Rusijai užėmus Krymą JAV finansų departamentas jam ėmė taikyti sankcijas.
Jei būtų nustatyta, kad M. Lesinas pažeidė JAV kovos su pinigų plovimu įstatymus, būtų atsiradusi reta proga pričiupti vieną artimiausių V. Putino patarėjų. R. Wickeriui išpublikavus šią medžiagą, akivaizdžiai susiejančią Los Andžele turimą nekilnojamąjį turtą su M. Lesinu, JAV teisingumo departamentas svarstė galimybę imtis atitinkamų prieš jį nukreiptų priemonių. Pasirodžius informacijai apie M. Lesino mirtį Kremlius V. Putino vardu išplatino pranešimą, kuriame teigiama, kad prezidentas labai dėkingas M. Lesinui už didžiulį jo indėlį kuriant modernią Rusijos žiniasklaidą.
Savaime suprantama, kad M. Lesinas kaip informatorius būtų labai naudingas JAV teisėsaugai ir žvalgybai, o informacija, kad R. Wickeris ir jo kolegos, taip pat žmogaus teisių gynėjai bei žurnalistai bando prie jo prisikasti, galėjo M. Lesiną pastūmėti į FTB rankas. Praėjus porai savaičių po to, kai JAV teisingumo departamentas pranešė R. Wickeriui, kad įtarimai dėl M. Lesino perduoti FTB, M. Lesinas atsistatydino iš „Gazprom-Media“ vadovo pareigų.
Oficialus pasitraukimo motyvas – neįvardytos asmeninės priežastys. Žurnalistas ir V. Putino kritikas V. Kara-Murza, kurio sveikata praėjusią vasarą buvo pablogėjusi neaiškiomis aplinkybėmis, įžvelgia tiesioginių sąsajų tarp Teisingumo departamento pranešimo ir M. Lesino traukimosi iš pareigų.
Jo teigimu, šis atvejis parodė, kad sankcijų ir teisinio persekiojimo grėsmė gali būti naudojama siekiant nuversti korumpuotus rusų valdininkus.
„Tai tik vienas pavyzdys, liudijantis apie šio proceso efektyvumą, jei jis taikomas tinkamai ir prieš tinkamus žmones“, - V. Kara-Murza praėjusių metų spalio mėn. sakė Vašingtone įsikūrusiame moksliniame centre „American Enterprise Institute“. V. Kara-Murza atsisakė su „The Daily Beast“ kalbėtis apie M. Lesiną ir patikino, kad apie mirusiuosius reikia sakyti tik gerus dalykus arba nesakyti nieko, o nieko gero jis apie velionį pasakyti negali.
M. Lesino vaikai taip pat atsitvėrė tylos siena. Sūnus Antonas Lessine’as neatsakė į užklausą dėl komentaro, su dukra susisiekti taip pat nepavyko. A. Lessine‘as mėgaujasi sėkme Holivude: jis tapo vykdomuoju prodiuseriu filme „Sabotage“ su Arnoldu Schwarzeneggeriu, „Fury“ su Bradu Pittu, 2015 m. ekranuose pasirodžiusioje Billo Murray komedijoje „Rock the Kasbah“, taip pat 2016 m. pasirodysiančioje kino juostoje „Dirty Grandpa“, kurioje vaidina Robertas DeNiro ir Zacas Effronas.
Akivaizdu, kad buvusio V. Putino patarėjo sūnus mėgaujasi sėkme, kuri, atrodo, užgriuvo jį tiesiog iš giedro dangaus. Neseniai jis įsigijo apie 4 mln. JAV dolerių (3,7 mln. eurų) vertės vilą Los Andžele. Šią šeimą užklupusi sėkmė kelia nemažai klausimų ir domina JAV tyrėjus.
Galbūt V. Lesinas turėjo skolų, todėl buvo pasirengęs išvykti iš Rusijos ir pradėti naują gyvenimą JAV? Po M. Lesino mirties „The Moscow Times“ rašė, kad jis galėjo atsistatydinti iš „Gazprom-Media“, nes pralaimėjo vidinę kovą dėl įtakos. Remdamasis neįvardintais šaltinis šis leidinys teigė, kad likęs be darbo ir turintis įtakingų priešų M. Lesinas buvo pasiskolinęs daug pinigų iš J. Kovalčiuko, tačiau grąžinti jų neketino.
„Jis nepakankamai įvertino savo priešininkus“, - rašė „The Moscow Times“. „Trijų pagrindinių Rusijos televizijos kanalų vadovai pasiskundė prezidentui V. Putinui, kad M. Lesinas ėmė elgtis lyg būtų jų vadovas, lyg būtų grįžęs į tuos laikus, kai ėjo spaudos ministro pareigas“, - rašo šis leidinys.
Virš M. Lesino galvos tvenkėsi debesys. Galbūt jo kelionė į „DuPont Circle“ viešbutį buvo jo pirmas žingsnis naujo gyvenimo link. Vis dėlto tenka pripažinti, kad jei jis tapo V. Putino ir jo draugų priešu, net ir FTB galėjo nepavykti jo išgelbėti.