„Turint omenyje, kad mums pranešė apie sprogimą ir kad laive nebuvo torpedų, todėl jos negalėjo tapti sprogimo priežastimi, galima daryti išvadą, kad sprogimą sukėlė didelė vandenilio koncentracija. Tačiau mes nežinome, kas ją sukėlė“, – sakė E. Balbi Bahia Blanka vykusioje spaudos konferencijoje, kurią transliavo vietos televizija.
E. Balbi teigimu, problema elektros tiekimo sistemoje, apie kurią povandeninio laivo ekipažas pranešinėjo, kol buvo ryšys, kilo dėl to, kad į akumuliatorius pateko vandens, o ne dėl jų gedimo, praneša TASS. „Akumuliatorių sujungimo vietoje buvo tai, kas vadinama dūmais be ugnies“, – sakė E. Balbi.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs Argentinos gynybos ministras Oscaras Aguadas sakė, kad šalies valdžia neturi jokių liudijimų, kad sprogimas povandeniniame laive galėjo įvykti dėl torpedos, patekusios į laivą. Ministro teigimu, valdžia šią versiją atmeta.
Spaudos konferencijoje pranešta, kad ekipažo narių paieška tęsiama. „11-ą paieškų dieną manome, kad ekipažas yra ekstremalaus išlikimo sąlygomis. Neturime duomenų, kurie liudytų priešingai“, – sakė E. Balbi.
DELFI primena, kad dyzelinu ir elektra varomas povandeninis laivas „San Juan“ su 44 ekipažo nariais turėjo duoti apie save žinią lapkričio 15 d., plaukdamas iš Ušuajos į Mar del Platą. Povandeninio laivo paieškos prasidėjo kitą dieną.
Svarbiausi klausimai apie Argentinos povandeninį laivą
Kone kiekvieną dieną atsiranda naujų vilčių, kurios netrukus dūžta. Štai lapkričio 15 dieną „Daily Mail“ paskelbė informaciją, esą JAV laivynas aptiko „San Juan“ buvimo vietą, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad informacija neteisinga, sako JAV karinio jūrų laivyno ketvirtosios flotilės atstovas vadas Erikas Reynoldsas.
Leidinys „Foreign Policy“ pateikia atsakymus į klausimus, kurie šioje dingimo istorijoje žmones domina bene labiausiai.
Ką dingimo metu veikė Argentinos laivyno povandeninis laivas?
Tiksliai žinodami, ką ryšio praradimo metu veikė Argentinos povandeninis laivas ir kur jis buvo, turėtume tvirtą pagrindą, nuo kurio galima atsispirti vykdant paieškas, sako buvęs „USS Miami“ vadas Richardas Bryantas.
Kalbant apie Argentinos valdžios elgesio strategiją, akis bado „skaidrumo trūkumas“: esą pareigūnai vengia konkrečiai įvardyti, ką dingimo metu prie Patagonijos krantų veikė povandeninis laivas.
Nepaisant kritikos Argentinos vyriausybei, R. Bryantas akcentuoja tikrai nenorintis pasakyti, kad vyko „kažkas neteisėto ar kenkėjiško“. R. Bryantas akcentuoja, kad tokia situacija galimai iliustruoja paprasčiausią Buenos Airių nepasirengimą spręsti dingusio povandeninio laivo problemą, kuri, tenka pripažinti, nūdienos kontekste pasitaiko gana retai.
R. Bryantas sako, kad Argentinos istorijoje iki šiol nebūta nieko panašaus: „Greičiausiai jie tiesiog nebuvo pasirengę tokiam scenarijui“.
Užuominų apie galimas povandeninio laivo operacijas galima rasti pastarųjų laikų Argentinos istorijoje. Praeitais metais šalies pakrančių apsauga nuskandino Kinijos laivą, savo veiksmus argumentuodama tuo, kad laivas neteisėtai žvejoja šalies teritoriniuose vandenyse, skelbė „BBC News“.
2012 metais Argentina sučiupo du Kinijos laivus, žvejojusius išskirtinėje ekonominėje zonoje, teigiama ataskaitoje. Kaip gelbėtojai vyko paieškų operaciją? Lapkričio 21 dieną JAV gynybos departamentas išplatino pareiškimą, esą JAV laivynas dingusio Argentinos povandeninio laivo paieškoms pasiuntė nuotoliniu būdu valdomų povandeninių prietaisų, lėktuvą ir naudoja specialią įrangą, skirtą povandeninio laivų paieškoms ir gelbėjimo darbams.
Skelbiama, kad amerikiečiai savo laivų paieškoms turi specialių darbams po vandeniu skirtų prietaisų, kurie gali prisikabinti prie povandeninio laivo išėjimo liuko ir klausytis kodo, Morzės abėcėle siunčiamo iš povandeninio laivo, o tada atitinkamai koordinuoti liuko atidarymo procesą, pasakoja R. Bryantas.
Deja, tai įmanoma tik esant netoliese, nes priešingu atveju giliai po vandeniu, kur netrūksta triukšmų, keliamų tiek vietos faunos, tiek kitų laivų, teisingai išklausyti kodą gana sunku. „Nėra taip, kad galima pabarkšinti į korpusą, o jie išgirs ir už 160 kilometrų“, – paaiškina R. Bryantas.
Tolimi garsai, kuriuos užfiksavo paieškas vykdantys laivai, iš pradžių suteikė vilties, jog galbūt pavyko aptikti Argentinos laivą, tačiau netrukus Argentinos laivyno atstovas pareiškė, kad užfiksuotas triukšmas sklinda ne iš ieškomo povandeninio laivo.
Kaip gelbėtojai sužino, kur tiksliai ieškoti?
Pirmiausia visos paieškų operacijoje dalyvaujančios šalys atlieka išsamias linijines paieškas – tarsi pjautų veją, tačiau šį kartą situacija kiek kitokia: labai spaudžia laikas, o „ARA San Juan“ gana mažas povandeninis laivas (lyginant su kai kuriais Jungtinių Valstijų laivais), pabrėžia žurnalistų kalbintas R. Bryantas.
Vis dar nežinoma, ar Argentinos povandeninis laivas iškilo į paviršių, plaukia po vandeniu ar tiesiog guli vandenyno dugne. Jeigu laivas prarado galimybes plaukti, povandeninės srovės gali jį talžyti dugne. Gelbėjimo komandų darbą apsunkina smarkūs vėjai ir didžiulės vandenyno bangos. Nepaisant to, jos iš paskutiniųjų stengiasi nuosekliai ieškoti šio gana mažo povandeninio laivo, kuris, dėl povandeninių srovių judėjimo, gali gana lengvai keisti buvimo vietą.
R. Bryantas sako, kad didelės bangos trukdo paieškų operacijai ir gali apsunkinti povandenio laivo, jeigu jis vis dar plaukia, pastangas plūduriuoti vandens paviršiuje. Sudėtingos oro sąlygos apsunkina gelbėjimo komandų pastangas pastebėti ir nuolaužas, liekanas ar aukų kūnus. Skelbiama, kad matomumas labai prastas net ir dieną.