Kiti šaltiniai tvirtina priešingai: esą ji sveika ir gyva, o „Twitter“ paskyroje, kuri, kaip spėjama, priklauso Gulnarai, reguliariai skelbiama įvairiausia informacija. Šiuo atveju yra net keli būdai, kaip patvirtinti abu teiginius, kurie tam tikra prasme primena ir seniau sklandžiusius gandus apie jos tėvo I. Karimovo mirtį, kurie galiausiai pasirodė esą teisingi, skelbia thediplomat.com.

Lapkričio 22 dieną naujienų portalas rusų kalba „Center-1“ paskelbė straipsnį, kuriame nepristatęs šaltinis iš, kaip teigiama, Uzbekistano saugumo tarnybos, pažėrė šokiruojančių faktų: „Gulnara Karimova nužudyta“. Straipsnyje teigiama, kad Uzbekistano prezidento vyriausioji dukra buvo nunuodyta dar lapkričio 5 dieną ir palaidota Taškente. Anoniminio šaltinio teigimu, jis su „Center-1“ žurnalistais susisiekė iš karto po Gulnaros laidotuvių – esą jis taip pasielgė baimindamasis dėl dviejų jos vaikų – Islamo ir Iman – likimo. Šaltinis užsiminė, kad abu vaikai šiuo metu yra Taškente – „bejėgiai ir palikti likimo valiai“.

1992 metais gimęs Islamas Karimovas jaunesnysis nuo 2014 studijuoja Didžiojoje Britanijoje. „The Guardian“ rašė, kad jis yra antrojo kurso teisės studentas, mokslus kremtantis Oksfordo „Brookes“ universitete. Minėtųjų metų vasarą per interviu vaikinas kalbėjo apie nerimą dėl motinos ir 1998 metais gimusios paauglės sesers Iman, kuri, kaip ir Gulnara tuo metu, gyveno namų arešto sąlygomis.

Islamas Karimovas

2013 metų gruodį Gulnara per interviu pažėrė daug pikantiškų detalių apie Karimovų šeimos nešvarius baltinius ir tarpusavio nesutarimus. Savo motiną ir seserį Gulnara apkaltino prieš ją rengus sąmokslą.

Kai minėtųjų metų gruodį Islamas jaunesnysis pasirodė Taškente – jis įprastai gimtadienio proga (jis švenčiamas gruodžio 22 dieną) ir Naujųjų jis grįžta namo – jį pasitiko ginkluoti apsaugos darbuotojai. Susitikęs su seneliu ir kitais šeimos nariais, jis netrukus grįžo į Didžiąją Britaniją.

Šiuo metu visus domina klausimas, kur Islamas jaunesnysis dabar ir ką šiuo atveju galėtų pasakyti.

Kai 2014 metais Gulnarai pritaikytas namų arešto režimas, dukra Iman, kuriai tuo metu buvo 16 metų, laikyta nepilnamete. Jeigu gandai, kad Gulnara buvo nužudyta, pasirodytų esantys tiesa, kur tuomet dabar jos dukra?

„Center-1“ skelbia, kad tokius klausimus uždavė Uzbekistano prezidento spaudos tarnybai, tačiau jokių atsakymų nesulaukė.

„Ria Novosti“ atmeta „Center-1“ teiginius ir pateikia publikaciją, kurioje cituoja savus neįvardytus šaltinius, tvirtinančius, kad Gulnara gyva, o gandai apie jos mirtį smarkiai perdėti. Daugiau informacijos nepateikiama.

2014 metų vasarį buvo ištrinta Gulnaros paskyra socialiniame tinkle „Twitter“ ir madai neabejinga gražuolė iš visuomenės akiračio dingo kaip į vandenį. 2012 metais „The New Yorker“ žurnalistė Natalia Antelava parašė: „Tokiems žurnalistams kaip aš Gulnaros meilė madai ir prabangai suteikia galimybių iš arčiau susipažinti su visa valstybe“.

Moteris socialinėje žiniasklaidoje noriai dalindavosi informacija apie prabangų gyvenimą, o, prieš paskyrai išnykstant, užsipuolė savo šeimą. Gulnaros žlugimas vyko į viešumą kylant vis daugiau įrodymų, kad ji asmeniškai prisidėjo net ne prie vieno didelio korupcijos skandalo.

Gulnara Karimova

Tai, kad iškart po tėvo mirties Gulnaros „Twitter“ paskyra atsigavo, o pati moteris jo laidotuvėse taip ir nepasirodė, atkreipė įvykiais ir situacija Uzbekistane besidominčiųjų dėmesį. RFE/RL tarnyba Uzbekistane pasidomėjo vienu iš naujausių pranešimų @Zabitaya1972, kuris, kaip pasirodė, buvo netikras. Yra ir daugiau su G. Karimova siejamų paskyrų, pavyzdžiui, @GulIslamovna, kurios turiniu remiasi ir „Center-1“ straipsniai.

2014 metų kovą, kaip skelbė „The Guardian“, BBC korespondentas gavo laišką, kaip spėjama, rašytą G. Karimovos ranka, kuriame ji kalba apie patirtą pažeminimą. Vėliau tą patį mėnesį „Uznews.net“ paviešino nuotrauką, kurioje G. Karimova atrodo, švelniai tariant, ne pačios geriausios būklės ir vartoja alkoholį įtartinoje aplinkoje.

Nuoroda į „Uznews“, paskelbta „The Guardian“ straipsnyje, šiuo metu nukreipia į „Center-1“, nors originalų straipsnį galima paskaityti „Wayback Machine“. „Uznews“ buvo uždarytas 2014 metų gruodį, apie tai pranešė paprasta žinutė: „Uznews.net nebeegzistuoja“.

„Center-1“ domenas buvo įkurtas 2015 metų pabaigoje, kontaktuose buvo nurodyta, kad jis iš Vokietijos. Remiantis tinklalapyje pateikiama informacija, tai „Uznews“ vyriausiosios redaktorės Galimos Bukharbaevos projektas. G. Bukharbaeva – žurnalistė iš Uzbekistano, kuri 2005 metais buvo apdovanota Tarptautiniu spaudos laisvės apdovanojimu, kurį skyrė Žurnalistų apsaugos komitetas už darbą nušviečiant Andižano žudynes. Tas pats darbas jai iš valstybės užtraukė „išdavikės“ etiketę, tad galiausiai iš gimtinės tekę bėgti.

Vieno anoniminio šaltinio, norint patvirtinti ar paneigti gandus apie Gulnaros mirtį, nepakanka. Uzbekistanas, nesuteikdamas oficialios informacijos apie ne per seniausiai mirusio prezidento vyriausiosios dukters statusą ir gyvenimo sąlygas, daro sau meškos paslaugą.

Gulnara Karimova

Tikriems cinikams viskas atrodo tarsi paprastų paprasčiausias cirkas. Net ir kaip reikiant košės prisivirusi Gulnara (ji siejama su daugybę korupcijos skandalų), panašu, sulaukia žymiai daugiau dėmesio nei kalinami žurnalistai, nutildyti opozicijos politika ar persekiojai socialiniai aktyvistai.

Gulnara visada noriai naudodavusi savo privilegijomis – ji bandė tapti popmuzikos žvaigžde, išbandė save mados pasaulyje, kur kūrė drabužių dizainą, paragavo ir diplomatės duonos. Ir visos šios savęs paieškos vyko begėdiškai maustant valstybę ir Uzbekistano žmones. 2010 metais „WikiLeaks“ nutekintuose dokumentuose ši moteris vadinama „labiausiai nekenčiama moterimi Uzbekistane“.

Panašu, kad tik pradėjusi po truputį netekti privilegijų, Gulnara pagaliau susirūpino detaliai aprašytomis savo ir valstybės problemomis. Nors šalies kalėjimuose ir toliau mįslingai pražūva daugybė menkai kam žinomų uzbekų, valdžiai nepritariantys priversti bėgti net už šalies ribų, Gulnara ir toliau išlieka dėmesio centre.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (62)