Sonarinės jūros dugno paieškos, siekiant aptikti 2014 metais su 239 žmonėmis dingusį lėktuvą, šiuo konkrečiu tikslu buvo bevaisės, tačiau padėjo surasti dviejų XIX amžiaus laivų liekanas.

Abiejų laivų liekanos aptiktos 2015 metais 35 kilometrų atstumu vienos nuo kitų į pietvakarius nuo Australijos. Povandeniniam dronui pavyko paimti anglies mėginį iš vienos iš radimo vietų, esančios maždaug 3,7 kilometrų po vandeniu gylyje. Mokslininkai teigia, kad laivas priklausė britams.

Vakarų Australijos muziejaus ekspertai, atlikę lyginamąją analizę, išsiaiškino, kad šios konkrečios liekanos greičiausiai priklauso brigui „W Gordon“ ir barkui „Magdala“.

Laivas „W Gordon“ dingo 1877 metais su 10 žmonių įgula plaukdamas iš Škotijos į Australiją. „Madgala“ dingo 1882 metais plaukdamas iš Velso į Indoneziją.

„Dauguma jūros dugne gulinčių objektų – anglis plukdžiusio laivo krovinio fragmentai“, – sako minėtojo muziejaus jūrinės archeologijos kuratorius mokslų daktaras Rossas Andersonas.

„Rasti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad laivas galėjo nuskęsti dėl kažkokios katastrofos, pavyzdžiui, sprogimo. Krovininiams laivams tai nebuvo naujiena“, – komentuoja ekspertas.

Antrosios liekanos greičiausiai priklauso laivui „West Ridge“, kuris dingo 1883 metais plaukdamas iš Anglijos į Indiją.

Nors įrodymų, kas galėjo sukelti katastrofą ir nėra, tai, kad rastas į rytus nuo prekybos maršruto, jungusio Europą ir Aziją, leidžia daryti išvadą, jog jis bandė plaukti į arčiausiai esantį Australijos miestą pagalbos.

R. Andersono teigimu, radiniai, pasakojantys apie dvi XIX amžiaus nelaimes, didelis nesėkmingų lėktuvo MH370 paieškų laimėjimas.

Abiejuose laivuose galėjo būti nuo 15 iki 30 žmonių. Tais laikais kapitonai neretai kartu veždavosi žmonas ir vaikus bei priimdavo nedaug keleivių.

Nors ekspertai įsitikinę, kad jiems pavyko įminti šią mįslę, tikrąją nuolaužų tapatybę nustatyti padėtų tik brangiai kainuojanti nardymo misija.

„Jei gylis būtų mažesnis, galėtume panerti ir apžiūrėti artefaktus, pavyzdžiui, keramikos dirbinius, butelius ar kitus daiktus, galinčius patvirtinti mūsų hipotezę. Tai giliausios vietos Indijos vandenyne, taigi surinkti daugiau informacijos yra labai sunku“, – teigia R. Andersonas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (5)