Nors Malaizijos valdžios atstovai parengė ataskaitą, kurioje pateikiamos galimos lėktuvo dingimo priežastys, vis dėlto versijas ketinama atskleisti tik tada, kai šių metų birželio mėn. bus baigtas paskutinis laivu „Seabed Constructor“ vykdomas paieškų etapas.
Nieko keisto, kad susidarius savotiškam vakuumui dėl informacijos trūkumo, imtos kelti pačios įvairiausios įvykusios tragedijos teorijos. Štai 4 aktyviausiai skelbiami galimi įvykusios nelaimės scenarijai.
Masinė hipoksija
Pagal oficialią teoriją, kurios laikosi tiek Malaizijos institucijos, tiek ir Australijos transporto saugumo biuras (ATSB), reisą MH370 vykdžiusio lėktuvo keleiviai ir įgulos nariai patyrė hipoksiją (tai būklė, tai juntamas deguonies trūkumas).
Iš radarų ekranų Malaizijos oro linijų lėktuvas, vykdęs skrydį iš Kvala Lumpūro į Pekiną, dingo 2014 m. kovo 8 d. Praėjus dviem valandoms nuo pakilimo kariniai radarai užfiksavo, kad keleivinis lėktuvas staiga nukrypo nuo planuoto kurso, apsisuko ir ėmė judėti atgal Malaizijos link.
Kaip pranešama, lėktuvas dingo iš radarų ekranų ir skrido dar 6 valandas, kontaktą su palydovu, žinomą rankos paspaudimo pavadinimu, užmegzdamas 7 kartus. Paskutinis toks kontaktas fiksuotas tuomet, kai lėktuve baigėsi degalai.
Labiausiai tikėtina, kad tuo metu MH370 reisą vykdęs lėktuvas buvo atsidūręs pietinėje Indijos vandenyno dalyje, netoli nuo Australijos krantų. Deja, 8 mėginimas užmegzti kontaktą, įvykęs po valandos, jau nebuvo sėkmingas – atsako nesulaukta, o tai reiškia, kad lėktuvas tuo metu jau buvo patyręs katastrofą.
Vis tik nėra aišku, kas vyko šią tylos valandą. Remiantis oficialia nuomone, lėktuvo įgulos vadas Zaharie Ahmadas Shahas buvo praradęs sąmonę ne vieną valandą. Lėktuve baigėsi degalų atsargos, jis skrido autopilotu ir galiausiai nukrito į vandenyną.
Pagal kitas su hipoksija susijusias teorijas teigiama apie galimai įvykdytą tyčinį lėktuvo užgrobimą, vykusią kovą dėl kontrolės (abu šie scenarijai galėjo tapti hipoksijos priežastimi) ar su lėktuvo mechanika susijusią problemą.
Galėjo kilti gaisras?
Iš karto po lėktuvo dingimo, buvęs pilotas Christopheris Goodfellowas buvo linkęs daryti prielaidą dėl galimai lėktuve įvykusio užsidegusių elektros prietaisų sukelto gaisro. Jo teigimu, tokia galima priežastis paaiškintų iš pradžių priimtą sprendimą judėti atgal Malaizijos link – lėktuvo įgulos vadas mėgino pasiekti ekstrinio nusileidimo vietą.
Ch. Goodfellowo manymu, vėliau dėl kilusio gaisro tiek įgulos vadas, tiek ir kiti įgulos nariai prarado sąmonę, o lėktuvas skrido į Pietus autopilotu. Kitas pilotas Patrickas Smithas abejoja lėktuve kilusio gaisro teorija, nes tokiu atveju kažin ar MH370 reisą vykdęs Malaizijos oro linijų lėktuvas būtų galėjęs skrydį tęsti 6 valandas autopilotu. Oficialūs atstovai pritaria, kad katastrofą patyrusio lėktuvo įgulos vadas buvo be sąmonės, tačiau nepateikia jokių versijų, kodėl ar kada tai nutiko.
Svarbus faktas šioje istorijoje – lėktuvas sukosi du kartus: pirmą kartą – link Malaizijos, antrą – link Indijos vandenyno. Net jei lemtingos kelionės pabaigoje Z. A. Shahas buvo be sąmonės, vis tik jis pats ar antrasis pilotas turėjo atlikti antrąjį posūkį prieš prarandant kontrolę ir įsijungiant autopilotui, nuskraidinusiam visus lėktuve buvusius asmenis Pietų kryptimi.
Pilotas nenaudėlis
Buvęs Karališkųjų Australijos oro pajėgų (RAAF) instruktorius ir „Emirates“ oro linijų įgulos vadas Byronas Bailey mano, kad lėktuvą tyčinio nusileidimo į Indijos vandenyną metu lėktuvo įgulos vadas vis tik kontroliavo.
Ši versija galėtų radikaliai pakeisti šiuo metu vykdomos paieškų operacijos eigą ir potencialiai paaiškintų, kodėl lėktuvo nepavyksta rasti. Šiuo metu vykdomi ir ankstesni paieškų darbai grįsti manymu, kad dingęs lėktuvas po vandeniu panėrė staigiai ir ryžtingai, tuo metu lėktuvo niekas nebandė suvaldyti. Nelaimė įvyko netoli nuo septintojo kontakto su palydovu vietos.
Jei vis tik Z. A. Shahas tuo metu buvo sąmoningas, jis galėjo atlikdamas atitinkamus manevrus priversti lėktuvą slysti vandens paviršiumi ir tokiu būdu įveikti beveik 200 papildomų kilometrų atstumą į Pietus. Tokiu atveju lėktuvas būtų mažiau apgadintas, o nuolaužų būtų kur kas mažiau.
B. Bailey manymu, visi ženklai rodo, kad lėktuvo įgulos vadas pats užgrobė savo paties lėktuvą. ATSB patvirtino, kad Z. A. Shaho skrydžių simuliatorius namuose buvo panaudotas maršrutui į pietinę Indijos vandenyno dalį suplanuoti.
Anot B. Bailey, įgulos vadas išhermetizavo lėktuvą, kad keleiviai ir kiti įgulos nariai prarastų sąmonę, o tada savarankiškai valdė lėktuvą tęsdamas skrydį 6 valandas, kol baigėsi degalai.
„Išsiuntęs antrąjį pilotą į keleivių saloną nurodydamas vienokią ar kitokią jam skirtą užduotį Zaharie galėjo išhermetizuoti keleivių saloną, priversdamas visus užmigti amžinu miegu, o tada naudotis jam tekusiu didesniu oro kiekiu. Kai visi jau buvo negyvi, jis lėktuvą ir vėl hermetizavo ir likusią kelionės dalį vykdė komfortiškai.“
2016 m. tuometinis vyriausiasis ATSB komisijos narys Martinas Dolanas pripažino, kad piloto piktadario teorija galėtų būti įvertinta, jei vykdant paieškų darbus ir toliau nepavyks aptikti lėktuvo.
Vis dėlto vėliau tais pačiais metais nauji surinkti duomenys paskatino ATSB daryti išvadą, kad likus kelioms akimirkoms iki katastrofos lėktuvas nebuvo kontroliuojamas. Taigi nekontroliuojamo nusileidimo versija tapo oficialiu įvykusios nelaimės paaiškinimu.
Galutinėje 2017 m. paskelbtoje ATSB ataskaitoje ir toliau atmetama galimai sąmoningo piloto versija, teigiant, kad pasklidusių nuolaužų pobūdis liudija apie didelį energijos kiekį tuo metu, kai lėktuvas atsitrenkė į vandens paviršių, o tai savo ruožtu visiškai nesiderina su sėkmingo kontroliuojamo leidimosi versija.
Šiauriau įvykęs nusileidimas
Remiantis kita pateikiama teorija lėktuvas leidosi visai ne prie Australijos, o į Šiaurę nuo Malaizijos. Šiai teorijai pagrindo suteikė palydovinių duomenų skaičiavimų pobūdis. Kai MH370 reisą vykdęs keleivinis lėktuvas pasuko atgal Malaizijos link, paskutiniai žinomi karinio radaro užfiksuoti duomenys parodė, kad lėktuvas krypsta šiek tiek į Šiaurės vakarus, Indijos link.
Toliau tyrimą vykdantys tyrėjai buvo priversti tikslindami lėktuvo buvimo vietą remtis vien tik palydoviniais duomenimis. Skirtingai nuo radaro šie duomenys negali tiksliai nurodyti lėktuvo buvimo vietos ir tik parodo jį apskaičiuotame apskritimo formos plote, kurio centre – palydovas.
Taigi techniškai įmanoma, kad MH370 skrydį vykdęs lėktuvas judėjo Šiaurės kryptimi gilyn į žemyninę dalį, o ne į Pietus virš vandenyno. Pasigirsta versijų, kad lėktuvas nukrito ar buvo tyčia nutupdytas ir paslėptas kurioje nors Centrinės Azijos vietoje.
Tiesa, Šiauriau esančios lėktuvo nusileidimo vietos egzistavimo versija atmesta britų įmonės „Inmarsat“, kuriai priklausė ir kuri valdė dingusį lėktuvą sekusį palydovą.
Šios bendrovės atstovai teigė, kad atlikta duomenų analizė suderinama tik su versija dėl skrydžio Pietų kryptimi, Indijos vandenyno link. 2015 m. Rejunjono saloje, esančioje netoli nuo rytinių Afrikos krantų, rastas MH370 reisą vykdžiusio Malaizijos oro linijų lėktuvo skydelis, o vėliau sekė ir kiti dingusio lėktuvo nuolaužų atlikimo patvirtinimai.
Pagal atkurtus įvykių modelius galima teigti, kad tokia situacija galėjo susidaryti tik tuo atveju, jei lėktuvas sudužo Indijos vandenyne.
Dar vienas svarbu aspektas: MH370 reisą vykdžiusiam keleiviniam lėktuvui būtų tekę 6 valandas skristi virš itin gausiai apgyvendintų ir itin militarizuotų Centrinės Azijos valstybių, tokių kaip Kazachstanas ir Kirgizija, o tai reiškia, kad jis būtų neišvengiamai užfiksuotas karinių radarų.
Vis tik abiejų šių šalių valdžios atstovai teigia, kad lėktuvas pastebėtas nebuvo.
„Situacija toje pasaulio dalyje ganėtinai nerami, taigi jei jie nebūtų žinoję, kas tai per lėktuvas, jie tikrai būtų ėmęsi priemonių ir pakėlę į orą savo lėktuvus, kad išsiaiškintų, kas vyksta.“ – užtikrintai teigė didelę patirtį sukaupęs skrydžių dispečeris Ronas Ruggeri.
Įrodymai nuotraukose
Kiti tyrėjų darbo žavesio suvilioti savarankiškai pasiskelbę ekspertai tikina turintys nuotraukų, kuriose užfiksuotos neva katastrofą patyrusio Malaizijos oro linijų lėktuvo nuolaužos, aptiktos visiškai kitose vietose. Tiesa, visi šie informacijos pateikimo atvejai buvo atmesti kaip nepatikimi.
Tyrimams neabejingas Peteris McMahonas iš Australijos leidiniui „The Daily Star“ teigė aptikęs „Google Maps“ duomenų, patvirtinančių, kad lėktuvas yra netoli nuo Mauricijaus.
Šiuos įrodymus nuotraukų pavidalu jis pateikė ATSB. Deja, buvo nustatyta, kad šios nuotraukos yra daugiau nei dešimtmečio senumo, taigi negali būti vertinamos rimtai.
„ATSB iš P. McMahono gautos nuotraukos darytos 2009 m. lapkričio 6 d., t. y. likus daugiau nei ketveriems metams iki šio lėktuvo dingimo.“ – patikino ATSB atstovas.