Dalis 44 laivo įgulos narių artimųjų viešai pareiškė, kad 34 metų povandeninis laivas buvo apgailėtinos būklės ir jam buvo skubiai reikalingas remontas.
Paskutinį kartą ryšį su pareigūnais povandeninis laivas „ARA San Juan“ užmezgė lapkričio 15 dieną. Nors laivo intensyviai ieško tarptautinės gelbėtojų pajėgos, vilties, kad įgula išgyveno, kiekvieną dieną lieka vis mažiau.
„Šiuo metu vienu metu esame dvejose stadijose – vilties ir beviltiškumo“, – sako Argentinos laivyno atstovas Enrique Balbi.
„Mums reikia vadovautis tik patikimais įrodymais ir duomenimis. Visą dėmesį ir pastangas skiriame tam, kad pavyktų rasti tą povandeninį laivą“, –teigia E. Balbi.
Per spaudos konferenciją Argentinos laivyno atstovas žurnalistus patikino, kad, likus dviem dienoms iki misijos pradžios, buvo iš pagrindų patikrinta visa laivo valdymo sistema.
„Priešingu atveju laivui būtų neleista niekur plaukti. Jeigu jis išplaukė, reiškia, kad jo techninė būklė leido priimti tokį sprendimą“, – tvirtina E. Balbi.
Šeštadienį povandeninio laivo bazėje rinkosi dingusio laivo įgulos artimieji, kurie dalyvavo religinėje ceremonijoje. Juos palaikė dar keli šimtai šalinininkų. Dalis atėjusių prisipažino jau gedintys brangių žmonių: jie nuogąstauja, kad praėjo per daug laiko, ir gyvųjų rasti nebepavyks.
Penktadienį Argentinos prezidentas pareiškė, kad bus pradėtas tyrimas, kurio metu bus nustatyta ir paskelbta tiesa, nutildysianti konspiracijos teorijų šalinininkus.
Skelbiama, kad povandeninis laivas apie elektros gedimą pranešė grįždamas iš reguliarios misijos Ušuajoje, netoliese piečiausio Pietų Amerikos taško. Laivyno vadas sakė, kad povandeninis laivas iškilo į paviršių ir pranešė apie gedimą, greičiausiai tai galėjo būti „trumpasis sujungimas“ baterijose. Laivyno teigimu, vėliau būta dar vieno kontakto, esą problema išspręsta, ir povandeninis laivas tęs savo kelionę į uostą.
Ketvirtadienį pareigūnai pranešė, kad branduolinių bandymų prievaizdas užfiksavo sprogimo faktą. Vienoje veikianti Visuotinio branduolinių bandymų uždraudimo sutarties organizacija (CTBTO) skelbia, kad Atlanto vandenyno pietuose užfiksuotas „neįprastas, pavienis, stiprus ir nebranduolinis“ incidentas.
Jungtinės Valstijos taip pat pranešė apie „hidroakustinį nuokrypį nuo normos“, kuris buvo užfiksuotas netoliese jo paskutinės buvimo vietos praėjus kelioms valandoms po povandeninio laivo dingimo. Žinia sudaužė įgulos artimųjų viltis, tačiau kol kas tarptautinės paieškų komandos neaptiko nei palaikų, nei laivo liekanų.
Šeštadienį Argentinos karinių pajėgų atstovas pareiškė, kad povandeniniame laive nebuvo torpedų. Tai reiškia, kad versija, esą galo įvykti nelaimė su sprogmenimis, atmetama.
Svarbiausi klausimai apie mįslingai prapuolusį Argentinos povandeninį laivą
Kone kiekvieną dieną atsiranda naujų vilčių, kurios netrukus dūžta. Štai lapkričio 15 dieną „Daily Mail“ paskelbė informaciją, esą JAV laivynas aptiko „San Juan“ buvimo vietą, tačiau labai greitai paaiškėjo, kad informacija neteisinga, sako JAV karinio jūrų laivyno ketvirtosios flotilės atstovas vadas Erikas Reynoldsas. Pateikiame atsakymus į klausimus, kurie šioje dingimo istorijoje žmones domina bene labiausiai.
Ką dingimo metu veikė Argentinos laivyno povandeninis laivas?
Tiksliai žinodami, ką ryšio praradimo metu veikė Argentinos povandeninis laivas ir kur jis buvo, turėtume tvirtą pagrindą, nuo kurio galima atsispirti vykdant paieškas, sako buvęs „USS Miami“ vadas Richardas Bryantas.
Kalbant apie Argentinos valdžios elgesio strategiją, akis bado „skaidrumo trūkumas“: esą pareigūnai vengia konkrečiai įvardyti, ką dingimo metu prie Patagonijos krantų veikė povandeninis laivas. Nepaisant kritikos Argentinos vyriausybei, R. Bryantas akcentuoja tikrai nenorintis pasakyti, kad vyko „kažkas neteisėto ar kenkėjiško“.
R. Bryantas akcentuoja, kad tokia situacija galimai iliustruoja paprasčiausią Buenos Airių nepasirengimą spręsti dingusio povandeninio laivo problemą, kuri, tenka pripažinti, nūdienos kontekste pasitaiko gana retai. R. Bryantas sako, kad Argentinos istorijoje iki šiol nebūta nieko panašaus: „Greičiausiai jie tiesiog nebuvo pasirengę tokiam scenarijui“.
Užuominų apie galimas povandeninio laivo operacijas galima rasti pastarųjų laikų Argentinos istorijoje. Praeitais metais šalies pakrančių apsauga nuskandino Kinijos laivą, savo veiksmus argumentuodama tuo, kad laivas neteisėtai žvejoja šalies teritoriniuose vandenyse, skelbė „BBC News“. 2012 metais Argentina sučiupo du Kinijos laivus, žvejojusius išskirtinėje ekonominėje zonoje, teigiama ataskaitoje.
Kaip gelbėtojai vyko paieškų operaciją?
Lapkričio 21 dieną JAV gynybos departamentas išplatino pareiškimą, esą JAV laivynas dingusio Argentinos povandeninio laivo paieškoms pasiuntė nuotoliniu būdu valdomų povandeninių prietaisų, lėktuvą ir naudoja specialią įrangą, skirtą povandeninio laivų paieškoms ir gelbėjimo darbams.
Skelbiama, kad amerikiečiai savo laivų paieškoms turi specialių darbams po vandeniu skirtų prietaisų, kurie gali prisikabinti prie povandeninio laivo išėjimo liuko ir klausytis kodo, Morzės abėcėle siunčiamo iš povandeninio laivo, o tada atitinkamai koordinuoti liuko atidarymo procesą, pasakoja R. Bryantas. Deja, tai įmanoma tik esant netoliese, nes priešingu atveju giliai po vandeniu, kur netrūksta triukšmų, keliamų tiek vietos faunos, tiek kitų laivų, teisingai išklausyti kodą gana sunku.
„Nėra taip, kad galima pabarkšinti į korpusą, o jie išgirs ir už 160 kilometrų“, – paaiškina R. Bryantas.
Tolimi garsai, kuriuos užfiksavo paieškas vykdantys laivai, iš pradžių suteikė vilties, jog galbūt pavyko aptikti Argentinos laivą, tačiau netrukus Argentinos laivyno atstovas pareiškė, kad užfiksuotas triukšmas sklinda ne iš ieškomo povandenio laivo.
Kaip gelbėtojai sužino, kur tiksliai ieškoti?
Pirmiausia visos paieškų operacijoje dalyvaujančios šalys atlieka išsamias linijines paieškas – tarsi pjautų veją, tačiau šį kartą situacija kiek kitokia: labai spaudžia laikas, o „ARA San Juan“ gana mažas povandeninis laivas (lyginant su kai kuriais Jungtinių Valstijų laivais), pabrėžia žurnalistų kalbintas R. Bryantas.
Vis dar nežinoma, ar Argentinos povandeninis laivas iškilo į paviršių, plaukia po vandeniu ar tiesiog guli vandenyno dugne. Jeigu laivas prarado galimybes plaukti, povandeninės srovės gali jį talžyti dugne. Gelbėjimo komandų darbą apsunkina smarkūs vėjai ir didžiulės vandenyno bangos. Nepaisant to, jos iš paskutiniųjų stengiasi nuosekliai ieškoti šio gana mažo povandeninio laivo, kuris, dėl povandeninių srovių judėjimo, gali gana lengvai keisti buvimo vietą.
R. Bryantas sako, kad didelės bangos trukdo paieškų operacijai ir gali apsunkinti povandenio laivo, jeigu jis vis dar plaukia, pastangas plūduriuoti vandens paviršiuje. Sudėtingos oro sąlygos apsunkina gelbėjimo komandų pastangas pastebėti ir nuolaužas, liekanas ar aukų kūnus. Skelbiama, kad matomumas labai prastas net ir dieną.