Tačiau jo vidus turėtų kelti visiškai kitokį įspūdį.
Pekine sustojusiame traukinyje prabangos veikiausiai nestinga. Verta paminėti, kad traukiniu anksčiau panašiais tikslais keliaudavo Kim Jong Uno tėvas.
„Jis buvo laikytas prabangiai lyderio kelionei tinkamu transportu. Jis atitinka Šiaurės Korėjos lyderio gyvenimo būdą, kurį būtina išlaikyti, kad ir kur jis vyktų, – sakė JAV ir Korėjos institute dirbantis analitikas Curtisas Melvinas. – Jame galima pateikti tokį maistą ir pasiūlyti tokias pramogas, kurios tiktų keliaujančiam šalies lyderiui.“
Pavyzdžiui, Kim Jong Uno tėvas ir pirmtakas politiniame poste Kim Jong Ilas keliaudamas traukiniu leido sau mėgautis iš Paryžiaus atgabentais omarais ir vynu bei gėrėtis keturių jaunų moterų, vadinamųjų konduktorių, muzikiniais pasirodymais.
Kaip traukinio vidus atrodo dabar, neaišku, tačiau sprendžiant iš menkos praeityje paviešintos informacijos, jame buvo įrengti visi iškilmėms ir pasilinksminimams būtini patogumai, nors iš išorės jis primena ypač patikimai apsaugotą transporto priemonę.
Traukinio langai užtamsinti, be to, remiantis 2009 metais Pietų Korėjoje išplatintu pranešimu, parengtu pagal įslaptintą informaciją apie Kim Jong Ilo kelionėms keliamus reikalavimus, jis patikimai apšarvuotas. Traukinį visada lydi gausus būrys apsaugos personalo.
„Siekiant užtikrinti lyderio apsaugą nuo galimų išpuolių, kartu visada paleidžiami dar du traukiniai. Vienas važiuoja priekyje, o kitas – iš paskos. Pirmojo paskirtis žvalgybinė, o antrojo – apsauginė, – rašė Pietų Korėjos laikraštis „Chosun Ilbo“ Kim Jong Ilo kelionėms skirtoje publikacijoje. – Priekyje važiuojantis traukinys tikrina bėgių patikimumą, o iš paskos važiuoja apsaugininkai ir kitas pagalbinis personalas.“
Kim Jong Ilo traukinį sudarė 90 vagonų. Vidutinis jo greitis siekė 60 km/h. Kol sąstatas priartėdavo prie kurios nors stoties, 100 saugumo agentų patikrindavo, ar joje nėra bombų.
Kim Jong Ilui taip keliauti buvo ypač patogu – juk skraidyti lėktuvais jis bijojo, be to, jautė silpnybę prabangai.
Rusijos pareigūnas Konstantinas Pulikovskis, 2001 metais lydėjęs Kim Jong Ilą per tris savaites trukusią kelionę į Maskvą, patirtais įspūdžiais pasidalijo 2002 metais išleistuose memuaruose. Ypač didelio dėmesio verti traukinyje rengtų vaišių aprašai. Pasak knygos autoriaus, puotaujama būdavo po kelias valandas, o ant stalų puikuodavosi švieži omarai ir kiti delikatesai.
„Buvo galima užsisakyti bet kurį Rusijos, Kinijos, Korėjos, Japonijos ir Prancūzijos virtuvės patiekalą“, – tvirtino K. Pulikovskis.
Norint prasiblaškyti buvo klausomasi rusiškų ir korėjietiškų dainų. Pasak kartu keliavusio rusų pareigūno, Kim Jong Ilas ypač mėgo keturias dainininkes, kurios buvo pristatomos kaip konduktorės.
Nors traukinys, kitaip nei kai kurie kiti Šiaurės Korėjos režimo atributai, ilgą laiką kėlė begalę spėlionių, jis nėra visiškai paslėptas nuo visuomenės akių.
Sostinėje Pchenjane esančiame Kim Jong Ilo mauzoliejuje kaip muziejaus eksponatas išstatytas vagonas, kuriuo kadaise naudodavosi šalies lyderis.
Jame yra ir stalas, ir kompiuteris, o tai, pasak mauzoliejaus gidų, įrodo, kad „lyderis niekada nenustojo dirbti savo tautos labui“.
Savo valdymo metais Kim Jong Ilas keletą kartų buvo leidęs nufilmuoti traukinį iš vidaus. Išlikusiuose kadruose matyti plokščiaekraniai televizoriai, nešiojamieji kompiuteriai, konferencijų kambariai ir palydovinių telefonų aparatai, kuriais būdavo perduodama su saugumu susijusi informacija.
Šiaurės Korėjos lyderio apsilankymas kurioje nors užsienio šalyje be jokio išankstinio pranešimo – anaiptol ne naujiena šios uždaros šalies praktikoje.
Pavyzdžiui, 2003 metais Kim Jong Ilas lankėsi Kinijoje, tačiau apie tai buvo paskelbta tik po kelių dienų.
Specialistai nesiryžta paaiškinti, kodėl dabartinis Šiaurės Korėjos lyderis galėjo nutarti keliauti traukiniu, kaip jo tėvas ir senelis.
C. Melvinas net užsiminė apie Kim Jong Uno iniciatyva tiesiamus lėktuvų kilimo ir tūpimo takus.
Vis dėlto analitikas mano, kad sprendimą keliauti traukiniu galėjo motyvuoti nerimas dėl saugumo: galbūt buvo baiminamasi, kad Kim Jong Uno skrydžio metu gali kas nors nutikti.
„Reikia šį tą pasakyti apie šiuo metu Šiaurės Korėjoje vykdomą saugumo strategiją. Jei Kim Jong Unas patektų į kokią nors avariją ir būtų suluošintas arba žūtų, Šiaurės Korėjoje kiltų didžiulė sumaištis, būtų visiškai sutrikdytas stabilumas. Ten funkcionuoja vieno poliaus politinė sistema. Daugelis vadovaujančias pareigas einančių pareigūnų yra paskirti Kim Jong Uno įsakymu. Jokių galią decentralizuojančių institucijų, pajėgių tokiu atveju užtikrinti stabilumą, toje šalyje nėra“, – sakė C. Melvinas.
DELFI primena, kad Šiaurės Korėjos lyderį Kim Jong Uną, pirmadienį slapta apsilankiusį Pekine, ištaigingai sutiko Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, abiem pusėms siekiant pataisyti įtemptus santykius prieš svarbius Pchenjano viršūnių susitikimus su Seulu ir Vašingtonu.
Per pirmąjį savo užsienio vizitą nuo pat atėjimo į valdžią 2011 metais Kim Jong Uną ir jo žmoną sutiko garbės sargyba, o Kinijos prezidentas svečius pakvietė į banketą, pranešė valstybinė žiniasklaida, patvirtinusi informaciją apie Šiaurės Korėjos lyderio kelionę į Kiniją tik trečiadienį, kai jis jau buvo grįžęs namo.
Kinijos ir Šiaurės Korėjos lyderiai susitiko Didžiuosiuose liaudies rūmuose Pekine. Per šį susitikimą jiedu gyrė savo šalių istorinius santykius, o Kim Jong Unas pareiškė esąs „įsipareigojęs denuklearizuoti“ Korėjos pusiasalį, pranešė kinų naujienų agentūra „Xinhua“.
„Nebuvo jokių abejonių, kad pirmasis mano užsienio vizitas bus į Kinijos sostinę“, – oficiali Šiaurės Korėjos naujienų agentūra KCNA citavo Kim Jong Uną.
„Tai – mano kaip asmens, kuris turėtų vertinti ir tęsti KLDR (Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos, Šiaurės Korėjos) ir Kinijos santykius per ištisas kartas, šventa pareiga“, – sakė Šiaurės Korėjos lyderis.
KCNA sakė, kad Xi Jinpingas irgi priėmė kvietimą apsilankyti Pchenjane; tai būtų jo pirma kelionė į Šiaurės Korėjos sostinę nuo 2012 metų, kai jis atėjo į valdžią.
Xi Jinpingas ir Kim Jong Unas nebuvo susitikę nuo Kim Jong Uno atėjimo į valdžią po jo tėvo Kim Jong Ilo mirties 2011 metais. Vis dėlto Kinijos prezidentas pabrėžė, kad yra svarbu plėtoti dvišalius santykius; tai esą yra „strateginis ir vienintelis teisingas pasirinkimas“, pranešė „Xinhua“.
Kinijos lyderis patikino esąs nusiteikęs dažnai bendrauti su Kim Jong Unu „esant naujosioms aplinkybėms“.
Pareigūnų apsupti Xi Jinpingas ir Kim Jong Unas sėdėjo vienas priešais kitą prie ilgo konferencijų stalo Didžiuosiuose liaudies rūmuose Pekine, o televizija parodė, kad Šiaurės Korėjos lyderis kažką užsirašinėjo.
Kiek vėliau Xi Jinpingas ir jo sutuoktinė Peng Liyuan atsisveikino su besišypsančiais Kim Jong Unu ir jo žmona Ri Sol Ju, kurie išvyko juodu automobiliu.
Analitikų teigimu, Kinijos vadovas norėjo įsitikinti, kad Šiaurės Korėja nesudarys su JAV lyderiu Donaldu Trumpu susitarimo, kuris prieštarautų Kinijos interesams. Kim Jong Uno ir JAV prezidento susitikimas turėtų įvykti gegužę.
Kai kurie analitikai mano, kad Kiniją – vienintelę svarbią Šiaurės Korėjos sąjungininkę – Pchenjano pasiūlymai Seului ir Vašingtonui nustūmė į šoną, bet Kim Jong Uno vizitas neabejotinai sugrąžino Pekiną į šios diplomatinės lygties centrą.
„Tai rodo, kad šioje itin svarbioje sankryžoje Kim Jong Unas ir Xi Jinpingas pamanė, jog atėjo laikas pasinaudoti galimybe pasikonsultuoti“, – naujienų agentūrai AFP sakė Vašingtono Strateginių ir tarptautinių studijų centro Kinijos ekspertė Bonnie Glaser.
„Atrodo, kad jie abu padarė išvadą, jog tolesnis santykių blogėjimas būtų kenksmingas“, – pridūrė ji.
Dengas Yuwenas, nepriklausomas Kinijos tarptautinių santykių tyrinėtojas, sakė, kad artėjant susitikimui su JAV vadovu Šiaurės Korėjai reikėjo atsigręžti į savo seną sąjungininkę Kiniją, nes Kim Jong Unas skeptiškai vertina idėją, jog D. Trumpas garantuos jo režimo saugumą.
„Šiaurės Korėjai reikia didžiojo brolio, kuris ją apsaugotų svarbiu momentu“, – pridūrė jis.
Kim Jong Uno vizitas Kinijoje, kuris, KCNA teigimu, truko nuo sekmadienio iki trečiadienio, buvo gana netikėtas, atsižvelgus į pakrikusius dvišalius santykius tarp Šaltojo karo laikų sąjungininkių, drauge kariavusių 1950–1953 metų Korėjos kare.
Kinija prieš dešimtmetį pirmininkavo šešiašalėms deryboms dėl Šiaurės Korėjos, tačiau jos žlugo. Pekino raginimas atgaivinti šį forumą kol kas buvo ignoruojamas, ir netgi atrodė, jog Kinija atsidūrė nuošalyje, Pietų Korėjai pranešus, kad Kim Jong Unas pasiūlė susitikti su Moon Jae-inu bei D. Trumpu.
Kinija, supykusi dėl kaimynės branduolinių ginklų programos ir spaudžiama D. Trumpo, pritarė griežtesnėms Jungtinių Tautų sankcijoms Kim Jong Uno režimui.
Tuo pačiu metu Pekinas baiminasi režimo Pchenjane žlugimo ir nestabilumo, galinčio išprovokuoti pabėgėlių srautus į Kiniją ir JAV karių dislokavimą prie Kinijos sienos suvienytoje Korėjoje.
Įtampa tarp Pekino ir Pchenjano dar labiau išaugo, kai Šiaurės Korėjos oficiali naujienų agentūra praėjusiais metais netikėtai sukritikavo Kiniją ir perspėjo apie „rimtas pasekmes“, jei nebus nustota bandyti Pchenjano kantrybę.
Vis dėlto pastarasis Kim Jong Uno vizitas sugrąžino dvišalius santykius į įprastesnes vėžes, o Xi Jinpngas pakvietė Šiaurės Korėjos lyderį su žmona vėl apsilankyti Kinijoje.