Trečiadienio pavakarę paskelbta žinia, kad JAV lėktuvas vietoje, iš kur paskutinį signalą pasiuntė Argentinos povandeninis laivas, aptiko objektą, nepasitvirtino. Paaiškėjo, kad tas objektas su povandeniniu laivu nesusijęs, pranešė „Sky News“.
„Reuters“ prabešė, JAV laivyno lėktuvas „aptiko objektą, kuris dar neįvardijamas“. Pranešta, kad radinys aptiktas vietoje, iš kur paskutinį signalą pasiuntė mįslingai prapuolęs Argentinos povandeninis laivas.
JAV laivyno lėktuvo „P-8A Poseidon“ įgula sakė negalinti pasakyti, ar aptiktas objektas susijęs su Argentinos povandeniniu laivu „ARA San Juan“.
Naujos užuominos
Argentinos karinių jūrų pajėgų atstovas kapitonas Enrique Balbi sakė, kad Jungtinių Valstijų ir specializuotų tarnybų ekspertai nustatė, jog „hidroakustinė anomalija“, užfiksuota lapkričio 15-ąją, praėjus kelioms valandoms po vėliausio ryšio seanso su povandeniniu laivu „ARA San Juan“, gali būti susijusi su šiuo laivu.
To garso šaltinis buvo maždaug už 30 jūrmylių (56 km) į šiaurę nuo vėliausios žinomos povandeninio laivo buvimo vietos, nurodė kariškis.
„Tai triukšmas. Nenorime spekuliuoti“, kokia buvo jo priežastis, sakė E. Balbi.
Kapitonas pridūrė, kad Argentinos karinio laivyno laivai, taip pat amerikiečių jūrinės žvalgybos lėktuvas „P-8 Poseidon“ ir vienas Brazilijos oro pajėgų lėktuvas grįš į ankstesnę paieškų zoną patikrinti šių užuominų, nors ta zona jau buvo apžiūrėta.
JAV laivyno leitenantė Lily Hinz vėliau sakė, kad neįprastas povandeninis triukšmas negalėjo būti sukeltas kokių nors jūrinių gyvūnų arba natūralių vandenyno reiškinių. Ji nesutiko kelti prielaidų, ar tas garsas galėjo būti sprogimo aidas, ir sakė, kad ekspertai jo priežasties nežino.
„Tai nebuvo banginis ir nebuvo įprastai pasitaikantis garsas“, – aiškino L. Hinz.
Tuo metu sausumoje laukiantys povandeninio laivo įgulos narių artimieji vis labiau grimzta į neviltį, nes ekspertai sakė, kad po vandeniu įstrigusiame laive deguonies atsargos per septynias dienas būtų beveik visiškai išeikvotos.
„San Juan“ dingo trečiadienį, plaukdamas iš pietinio Ušuajos uosto, esančio netoli piečiausio Pietų Amerikos taško, į savo bazę Mar del Platoje, esančioje maždaug už 400 km į pietryčius nuo Buenos Airių.
Argentinos laivyno ir trečiųjų šalių ekspertai baiminasi, kad tuo atveju, jeigu laivas yra nugrimzdęs, bet neapgadintas, deguonies atsargų jo viduje pakaks tik 7-10 dienų. Tarnybos nežino, ar laivas buvo išniręs į paviršių papildyti deguonies atsargų ir pakrauti akumuliatorių – šie veiksniai skaičiavimus gali smarkiai pakeisti.
„San Juan“ yra vienas iš trijų Argentinos laivyno povandeninių laivų. 65 metrų ilgio laivas pastatytas 1983-aisiais Vokietijoje, „Thyssen Nordseewerke“ statykloje. 2007–2014 metais jis buvo remontuojamas, ir jo eksploatavimas pratęstas 30 metų.
Jis turėjo pirmadienį atplaukti į laivyno bazę Mar del Platoje.
Keliolika lėktuvų ir laivų dalyvauja daugiašalėje paieškų operacijoje vandenyne, kur dėl audringų orų bankų aukštis siekė daugiau kaip 6 metrus. Paieškų grupės tikrina apie 480 tūkst. kv. km teritoriją, dydžiu prilygstančią Ispanijai.
JAV vyriausybė pasiuntė du „P-8 Poseidon“, jūrinių tyrimų laivą, povandeninių laivų gelbėjimo kapsulę ir per atstumą valdomų nardymo aparatų. Operacijoje taip pat dalyvauja JAV Povandeninio gelbėjimo štabo, įsikūrusio San Diego mieste Kalifornijoje, jūreiviai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienį per „Twitter“ palinkėjo Argentinai sėkmės paieškose.
Buvo vilčių, kad savaitgalį užfiksuoti trumpi palydovinio ryšio seansai rodo, jog „San Juan“ įgula mėgina susisiekti su pasauliu. Ši žinia sukėlė įgulos narių artimųjų ir pareigūnų džiaugsmo pliūpsnį. Vis dėlto E. Balbi pirmadienį nurodė, kad ekspertai išanalizavo septynis žemo dažnio palydovų signalus ir nustatė, kad jų šaltinis – ne povandeninis laivas.
Vienas JAV karinio laivyno lėktuvas vėliau paieškų zonoje pastebėjo šviesos žybsnių ir gelbėjimosi plaustą, bet pareigūnai sakė, kad visa tai nesusiję su dingusiu povandeniniu laivu.
Šie netikri vilties blyksniai smarkiai išvargino įgulos narių artimuosius. Kai kurie pradėjo skųstis, kad Argentinos kariškiai per vėlai ėmėsi veiksmų.
„Prireikė dviejų dienų, kad jie sutiktų priimti pagalbą, nes jie nelaikė padėties pakankamai rimta“, – naujienų agentūrai AP sakė vieno iš įgulos narių brolis Federico Ibanezas (Federikas Ibanesas).
Laivynas nurodė, kad prieš dingdamas laivas pranešė apie akumuliatorių gedimą, bet pridūrė, kad išsamesnės informacijos neturima.