Remdamasis britų ir amerikiečių specialiųjų tarnybų šaltiniais, portalas skelbia, jog 31 m. amžiaus Britanijos žvalgybos tarnybos „MI6“ darbuotojas Garethas Williamsas, kurio nuogą kūną 2010 m. rado sportiniame krepšyje su spynele jo paties bute Londone, buvo nužudytas dėl savo įslaptinto darbo, susijusio su Rusija.

2012 m. britų tyrėjai, G. Williamso mirties byloje ieškoję specialiųjų tarnybų įsikišimo pėdsakų, pripažino, kad jis veikiausiai pats save pražudė. Pagal tyrėjų versiją, žvalgybininkas mirė per ekstravagantišką seksualinį eksperimentą – sprendžiant iš interneto svetainių, kuriose lankėsi neilgai trukus iki mirties, jis domėjosi fetišizmu ir klaustrofilija (uždaru patalpų pomėgiu).

Taip pat pranešta, kad G. Williamso bute buvo garsių dizainerių kurtų moteriškų drabužių, perukų ir dekoratyviosios kosmetikos. Mirusio kompiuteryje buvo transvestitų nuotraukų. Tyrėjai padarė išvadą, kad G. Williamsas pats įlindo į krepšį, siekdamas seksualinio malonumo, o paskui nebegalėjo iš jo išlįsti.

Anot „BuzzFeed News“, keturi JAV žvalgybos tarnybų darbuotojai pranešė – britų žvalgybos tarnyba slapta dalinosi su amerikiečių kolegomis įtarimais, kad G. Williamsą nubaudė rusų samdomi žudikai.

Šaltinių duomenimis, šifrų iškodavimo specialistą iš Britanijos vyriausybinių ryšių centro (GCHQ) G. Williamsą paskyrė į „MI6“, likus keliems mėnesiams iki jo mirties. Du aukšto rango pareigūnai Britanijos policijoje pareiškė, kad dalis jo darbo siejosi su Rusija, dar vienas pareigūnas patvirtino pranešimus, kad jis padėdavo amerikiečių Nacionalinio saugumo agentūrai atsekti tarptautinio pinigų, naudojamų organizuotų nusikaltėlių grupuočių, taip pat ir esančių Maskvoje, plovimo maršrutus.

Nepriklausomas koroneris, atlikęs tyrimą dėl G. Williamso mirties, ataskaitoje pažymėjo, kad veikiausiai mirties priežastis – „nusikalstamas tarpininkavimas“.

Aukšto rango „MI6“ darbuotojas, dirbęs žinyboje tuo metu, kai G. Williamsą rado negyvą, sakė, kad ši išvada buvo ne tokia, kokios norėjo vyriausybė, nes joje slypėjo užuomina apie sąmokslą.

Skotland Jardas tęsė tyrimą ir 2013 m. vėl pareiškė, kad G. Williamso mirtis greičiausiai buvo atsitiktinė.

„BuzzFeed News“ atkreipia dėmesį į keistas G. Williamso kūno radimo aplinkybes. 2010 m. rugpjūtį žvalgybininkas dingo be žinios, o specialiosios tarnybos nepranešė policijai, kad jis nepasirodė darbe GCHQ. Kai jo sesuo sunerimo, policininkai nuvyko į butą prestižiniame Pimlico rajone, netoli nuo „MI6“ tarnybinio buto, kuriame gyveno G. Williamsas.

Buvo vasara, tačiau bute visu stiprumu veikė šildymas. Vyresnysis inspektorius Colinas Swattonas interviu „BuzzFeed News“ teigė, kad šildymas buvo įjungtas tyčia – kad kūnas greičiau irtų.

Kai G. Williamso kūną rado, ekspertų teigimu jis buvo miręs apie 10 dienų. Kūnas buvo tiek suiręs, kad patologoanatomai nebegalėjo nustatyti, ar G. Williamso organizme būta nuodų.

Mirusiojo kūnas buvo sportiniame krepšyje, kuris stovėjo vonios kambaryje, bet policija nerado jokių G. Williamso pirštų atspaudų ar DNR pėdsakų ant vonios kraštų, ant krepšio ar ant spynelės. Raktas buvo krepšyje, po pūvančiu žvalgybininko kūnu. Pagal C. Swattono versiją, kažkas įvykio vietoje pabuvo režisieriumi – nutrynė pirštų atspaudus ir DNR pėdsakus, panaikino įkalčius ir paliko melagingus įrodymus, kad policija juos rastų.

Tyrėjai sprendė klausimą, ar galėjo G. Williamsas pats įlįsti į krepšį. Ekspertas Peteris Foldingas pareiškė, kad 300 kartų bandė užsirakinti tokiame pačiame krepšyje, tačiau jam nepavyko. 2012 m. buvo pranešama, kad kariuomenės seržantas parodė tyrėjams, kaip tai lengvai padaryti.

2015 m. laikraštis „The Mirror“ pasakojo apie versiją, kurią papasakojo prieš kelerius metus į Didžiąją Britaniją pabėgęs buvęs KGB darbuotojas Borisas Karpičkovas – jis pareiškė, kad G. Williamsą pašalino Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos agentai.

Anot B. Karpičkovo, 2010 m. gyvenusio tame rajone, kuriame nužudė G. Williamsą, neilgai trukus iki šio mirties jis matė prie žuvusio „MI6“ darbuotojo namo automobilį su Rusijos ambasados numeriais.

Kaip tvirtino buvęs KGB majoras, rusai tikėjosi padaryti G. Williamsą dvigubu agentu. Per savo informatorių GCHQ jie išsiaiškino, kad šnipas mėgsta persirengti moteriškais drabužiais, ir grasino išduoti jo paslaptį, jeigu jis nesutiks bendradarbiauti, pasakojo žurnalistams B. Kapričkovas.

Tiesa, jo duomenimis, G. Williamso nepavyko įbauginti – galiausiai Užsienio žvalgybos tarnybos agentams teko pašalinti britą, kad apgintų savo agentą. B. Karpičkovo duomenimis, G. Williamsą nužudė nuodų injekcija į ausį.

Anksčiau „BuzzFeed News“, remdamasis neįvardintais šaltiniais JAV žvalgyboje, pranešė, kad pernai negyvas rastas britų radiacijos ekspertas Matthew Pancheris, dalyvavęs tiriant buvusio FST darbuotojo Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo ir mirties aplinkybes, buvo nužudytas. Iki tol M. Pancherio mirtis oficialiai laikyta savižudybe – tyrėjai padarė išvadą, kad jis pats save subadė ir supjaustė dviem peiliais ir mirė.

Be to, „BuzzFeed News“ publikavo JAV žvalgybos tarnybų duomenis, siejančius dar dviejų asmenų mirtis Didžiojoje Britanijoje su A. Litvinenkos žmogžudyste. Tai Rusijos specialiųjų tarnybų korupcinę veiklą Italijoje tyręs rusų diplomatas Igoris Ponomariovas, kuris mirė Londone keistomis aplinkybėmis dvi dienos iki A. Litvinenkos nunuodijimo. Taip pat apie A. Litvinenkos mirtį rašęs „The Times“ žurnalistas Danielis McGrory‘is, kuris mirė likus penkioms dienoms iki dokumentinio filmo apie šią bylą pasirodymui.

Birželio 15 d. publikuotame straipsnyje „BuzzFeed News“ aprašoma įtartina brito Scotto Yango mirtis – jis iškrito pro langą Londone. Pagal leidinio versiją, jį irgi galėjo nužudyti Kremliaus nurodymu. S. Yangas buvo tarpininkas įtartinuose reikaluose, dirbo pasaulio turtuoliams. Jis tapo devintuoju iš draugų ir verslo partnerių, mirusių keistomis aplinkybėmis, rašoma leidinyje.

Tarp jų buvo ir rusų oligarchas Borisas Berezovskis, 2013 m. miręs paslaptinga mirtimi Britanijoje.

Anksčiau „BuzzFeed News“ rašė, kad JAV specialiosios tarnybos perdavė Britanijos vyriausybei žvalgybinius duomenis, skelbiančius, kad rusų demaskuotojas Aleksandras Perepiličnas, 2012 m. žuvęs Saryje, veikiausiai buvo nužudytas Kremliaus įsakymu. Britanijos valdžia mano, kad jis mirė natūraliomis aplinkybėmis.

Tyrimą atlikusių žurnalistų manymu, veikiausiai buvo nužudytas ir B. Berezovskio verslo partneris Badris Patarkacišvilis, kuris 2008 m. mirė nuo tariamo širdies priepuolio, taip pat JUKOS įkūrėjas Jurijus Golubevas, miręs 2007 m.

Kremliaus samdomų žudikų aukomis galėjo tapti Stevenas Mossas, kuris 2003 m., būdamas 46 m amžiaus, irgi netikėtai mirė nuo širdies smūgio, ir Stevenas Curtisas, 2004 m. žuvęs sraigtasparnio katastrofoje. Jie padėjo rusų oligarchams pervesti pinigus į Didžiąją Britaniją.

Trys iš artimų S. Yango draugų ir verslo partnerių – Paulas Casley, Robby‘is Curtisas (ne giminė Stevenui) ir Johnny‘is Elichaoffas, neva nusižudę prieš ketverius metus iki S. Yango mirties, irgi buvo įtraukti į tikėtinų Kremliaus aukų sąrašą.

DELFI primena, kad pirmadienį buvo paskelbta žinia apie buvusio Rusijos šnipo, Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimą. Didžiosios Britanijos detektyvai aiškinasi, kas apnuodijo buvusį dvigubą agentą rusą ir jo dukrą nervus paralyžiuojančia medžiaga, o medikai deda pastangas išgelbėti nukentėjusiųjų, taip pat jiems pagalbą mėginusio suteikti vieno policininko gyvybes.

Buvęs Rusijos karinės žvalgybos agentūros GRU pulkininkas 66 metų Sergejus Skripalis, atvykęs į Britaniją po 2010 metais įvykusio apsikeitimo šnipais tarp JAV ir Rusijos, tebėra kritinės būklės, kaip ir jo duktė Julija. Jiedu sekmadienį buvo rasti susmukę ant suolelio prie vieno prekybos centro Anglijos pietvakariniame Solsberio mieste.

Britanijos politikai ir žiniasklaida šį įžūlų apnuodijimo incidentą jau susiejo su Rusija, bet tokie pareiškimai sulaukė pikto Maskvos atsako.

Trečiadienį Britanijos policija pirmąkart patvirtino, kad prieš aukas buvo panaudota nervus paveikianti medžiaga ir kad dabar šis incidentas tiriamas kaip kėsinimasis nužudyti.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (207)