Muziejus buvo atidarytas praėjus lygiai 70 metų po to, kai Miuncheną baigiantis Antrajam pasauliniam karui išvadavo JAV kairia, o nacių lyderis Adolfas Hitleris nusižudė savo bunkeryje Berlyne.
Senstantys amerikiečiai veteranai ir per Holokaustą gyvi likę žmonės kartu su politiniais lyderiais dalyvavo iškilmingoje naujo muziejaus atidarymo ceremonijoje. Muziejus įsikūrė moderniame balto kubo pavidalo pastate, iškilusiame tarp kelių išlikusių neoklasikinio stiliaus pastatų buvusiame NSDAP „nervų centre“.
Muziejaus direktorius Winfriedas Nerdingeris pripažino, kad Miunchenas per ilgai vengė atsigręžti į savo niūrų paveldą, o į faktą, kad jis buvo A.Hitlerio partijos gimimo vieta, buvo reaguojama gėdingu tylėjimu.
„Miunchenui dėl to teko sunkesnė dalia negu visiems kitiems Vokietijos miestams, nes jis taip pat labiau susitepęs negu bet kuris kitas miestas“, – pabrėžė W.Nerdingeris, kuris yra vieno vietos pasipriešinimo nario sūnus.
„Būtent čia viskas prasidėjo“, – pridūrė jis.
Miuncheno meras Dieteris Reiteris tvirtino, kad jo miestas pasiruošęs „atsigręžti į savo nacistinę praeitį“.
Kai prie apsauginių užtvarų susirinko apie 30 neonacių demonstrantų ir didesnis protestuotojų antifašistų būrys, D.Reiteris sakė, kad visi, abejojantys Vokietijos demokratija, įrodo, jog toks muziejus yra reikalingas „čia ir šiandien“.
Muziejus, oficialiai pavadintas Nacionalsocializmo istorijos dokumentų centru, atskleidžia, kaip Miunchenas, anksčiau didžiavęsis savo tolerancijos kultūra, klestinčiu meno pasauliu ir gyvybe trykštančiais alaus barais, galiausiai tapo fašizmo lošiu.
Keturiuose muziejaus aukštuose išdėstytose ekspozicijose pateikiami paaiškinimai anglų ir vokiečių kalbomis. Muziejuje galima pamatyti daugybę to laikmečio nuotraukų ir vaizdo įrašų, vaizduojančių nacių eitynes skambant trankiems maršams ir Sąjungininkų bombardavimų griuvėsiais paverstą miestą.
Sukrečiančioje vaizdo instaliacijoje miesto žydų bendruomenė vaizduojama kaip šviesos taškeliai, kurių vis daugiau užgęsta, įsibėgėjant deportacijoms į koncentracijos stovyklas.
W.Nerdingeris sakė netroškęs reklamuoti nacių „estetikos“ 28 mln. eurų kainavusiame muziejuje ekspozicijomis, kuriose matytųsi daug išpuoselėtų rudos spalvos uniformų ir didžiulių vėliavų su svastikomis.
Lankytojų dėmesį labiau siekiama atkreipti į kitokius to laikmečio ženklus – pavyzdžiui, popieriaus lapus su ranka užrašytais sonetais, rastus pasipriešinimo judėjimo nario Albrechto Haushoferio, kuriam karo pabaigoje buvo įvykdyta egzekucija, kišenėje. Ant to popieriaus tebematomos kraujo dėmės.