Karalienės laiškai buvo parašyti per Prancūzijos revoliucijos sumaištį XVIII amžiaus 10-o dešimtmečio pradžioje, o paskutinysis laiškas parašytas likus kiek daugiau nei metams iki jos nukirsdinimo.
Po nesėkmingo bandymo pabėgti iš Prancūzijos karališkoji šeima buvo budriai saugoma Tuilerio rūmuose, tačiau Liudviko XVI žmonai vis tiek pavyko išsiųsti laiškus, skirtus jos draugui Švedijos grafui Axeliui von Fersenui.
Pastarasis išsaugojo laiškų kopijas, tačiau kai kurios teksto dalys buvo pakeistos, o jų tikrasis turinys liko paslaptimi, kol pakoreguotas dalis atkūrė Sorbonos universiteto tyrėjų komanda.
„Nesvarbu, ar tai buvo valstybės paslaptys, pabėgimo planai, ar karališkojo meilės romano įrodymai, šis, ko gero, jautrus turinys istorikams ramybės nedavė beveik 150 metų“, – rašoma amerikiečių žurnale „The Science Advances“ paskelbtoje projekto ataskaitoje.
Laiškus tyrę mokslininkai pasitelkė naują rentgenografijos metodą, leidusį atskirti skirtingas rašalo, naudoto originaliame tekste ir redaguojant laiškus, sudėtis.
Iš viso jie sugebėjo perskaityti aštuonių iš 15 tirtų laiškų redaguotas ištraukas ir padarė stulbinamą išvadą, kad laiškus pakoregavo pats A. von Fersenas.
„Jis nusprendė pasilikti laiškus, užuot juos sunaikinęs, bet paredagavo kai kurias jų dalis, nurodydamas, kad nori apsaugoti karalienės garbę (o gal ir savo interesus)“, – sakoma tyrime.
Visuomenė apie projektą pirmą kartą sužinojo praėjusiais metais, kai Prancūzijos nacionalinis archyvas paskelbė, jog paslėptosiose laiškų dalyse įsimylėjėliai vartojo „meilės kalbos terminiją“.
Tačiau nors laiškai rodo jų artimą ryšį, tyrėjai teigė negalintys nustatyti, ar atskleistos ištraukos patvirtina jau seniai sklandančius gandus apie karališką romaną tarp Marie Antoinette ir švedų didiko.
„Tai, kad pavyko perskaityti tikrąsias laiškų eilutes, nereiškia, jog įmanoma sužinoti tiesą apie jausmų pobūdį, nes tekstų aiškinimas visada kelia klausimų“, – teigia tyrėjai.
„Visgi vartoti žodžiai („mylimasis“, „švelnusis drauge“, „dievinu“, „beprotiškai“) patvirtina tam tikrus santykius tarp (Marie Antoinette) ir A. von Ferseno, net atsižvelgiant į revoliucijos kankynės įtaką, lėmusią tam tikrą emocinį intensyvumą“.