Kaip informuoja unian.net, kariuomenės formavimo pradžia Gagaūzijoje tapo įstatymo projektas, turintis perkelti į teisės sritį klausimą dėl alternatyvos Moldovos kariuomenei egzistavimo. Greitai Gagaūzijos parlamentas, kuris oficialiai vadinasi liaudies susirinkimas, pradės svarstyti įstatymo projektą.
„Be abejo, mus paveikė įvykiai Ukrainoje. Mums trukdė surengti referendumą, mūsų parlamentarus spaudžia. Mums reikia patiems gintis, – pasakojo liaudies susirinkimo deputatas, nepanorėjęs skelbti pavardės. – Dar reikėtų poros sraigtasparnių „Ka-52“ – laukams apipurkšti ir viešajai tvarkai palaikyti“, – pridūrė jis.
Liaudies susirinkimo deputatai užimti kitu klausimu, kuris irgi susijęs su regiono saugumu. Jie aptarinėja struktūros autonomijoje sukūrimą, kuri būtų alternatyva Moldovos teisėsaugos institucijoms. Ši struktūra vadinasi liaudies būriai.
Deputatai ėmėsi formuoti minėtus būrius, kai iš Kišiniovo atvykę apie 90 policininkų su automatais atliko kratą devyniose degalinėse, priklausančiose tinklui „Conan“. Šią kompaniją Moldovos tyrėjai įtaria vengimu mokėti mokesčius ypatingai dideliu mastu ir dar keliais ekonominiais nusikaltimais.
Visgi Gagaūzijos parlamentas tyrėjų įtarimus sieja su tuo, kad teisėsaugos pajėgos, ypač Kišiniove, „per daug politizuotos“. „Dėl spaudimo deputatams žmonės laukia provokacijų. Mes nusprendėme sustiprinti visuomeninės tvarkos kontrolę. Su liaudies būriais galėsime greitai susiorganizuoti“, – sakė nepriklausomas deputatas Sergejus Čimpoješas. Spaudimu deputatams jis veikiausiai palaikė faktą, kad tinklas „Conan“ kontroliuojamas liaudies deputato Iljos Uzuno.
Gagaūzijos valdžiai nereikia atskiro įstatymo, norint sukurti liaudies būrius. Jie ketina pasinaudoti valstybės teritorijoje jau veikiančiu įstatymu „Dėl liaudies gvardijų“. Už šio įstatymo panaudojimą kovo 14 d. įvykusiame neeiliniame susirinkime balsavo 25 iš 30 atėjusių į susirinkimą parlamentarų. Gagaūzijos parlamente iš viso – 35 parlamentarai.
Kol kas neaptarinėjama, ar Gagaūzijoje bus ginkluoti liaudies būriai. Parlamentarų sumanymu, gatvėse būrių nariai turėtų patruliuoti su guminėmis lazdomis. Taip pat dar neišspręstas klausimas dėl to, iš kokių lėšų bus mokama būriams.
Kol svarstomi šie klausimai, parlamentarai pateikė iniciatyvą atkurti anksčiau panaikintus policijos postus prie įvažiavimo į Komrato, Čadir-Lungo ir Vulkaneštų miestus. Prie įvažiavimo turėtų stovėti Gagaūzijos policininkai, kurie įspėtų liaudies gvardiją, jeigu į autonomiją vėl atvyktų daryti kratų ginkluoti teisėsaugininkai iš Kišiniovo.
Kišiniovo valdžios spaudimas Gagaūzijos vadovybei prasidėjo tada, kai vasario 2 d. regione įvyko referendumas, per kurį 98,09 proc. rinkėjų balsavo už Gagaūzijos išstojimą iš Moldovos. Kišiniovas referendumą paskelbė neteisėtu, o valdžia Kišiniove priėmė įstatymą, pagal kurį šalies ribose draudžiama rengti referendumus, susijusius su nacionaliniais šalies interesais.
Rumunijos prezidentas Traianas Basesku pareiškė, kad neseniai įvykęs referendumas dėl Gagaūzijos statuso buvo organizuotas taip, kaip referendumas Kryme.
Moldovos dalis Padniestrė jau prašėsi į Rusijos Federacijos sudėtį, remdamasi 2006 m. referendumu.