„Situacija čia labai įtempta, priešakyje laukia dideli pavojai“, - sakė Gagaūzijos sostinės Komrato meras Nikolai Dudoglo.
„Laimei, turime nuosaikių politikų, kurie žino, kad jei čia būtų kartojamas (Ukrainos scenarijus), būtų labai sunku tai sustabdyti“, - sakė meras naujienų agentūrai AFP, pažymėjęs, kad protestai dėl nepriklausomybės čia nebūtų tokie smurtiniai, kokie buvo Ukrainoje.
Pietryčių Moldovoje, prie sienos su Ukraina esančiame regione, kurio plotas - kiek daugiau nei 1 800 kvadratinių kilometrų, gyvena etniniai tiurkai, kurie XIX amžiuje priėmė ortodoksų tikėjimą ir tarpusavyje kalba rusiškai.
Vasarį vietos valdžia organizavo prieštaringai vertinamą referendumą, kuriame 160 tūkst. Gagaūzijos gyventojų buvo klausiama, ar jie nori prisijungti prie Muitų sąjungos su Rusija, ar pasirašyti asociacijos sutartį su Europos Sąjunga.
Daugiau nei 98 proc. balsavusiųjų pasisakė už glaudesnius ryšius su Rusija ir pasakė „ne“ ES.
Tokie referendumo rezultatai akivaizdžiai prieštarauja kursui, kurį pasirinko Moldova. Šalis lapkritį sutarė su ES dėl asociacijos sutarties, kurią ketinama oficialiai pasirašyti iki 2015 metų.
„Savaime suprantama, kad situacija Ukrainoje paveikė dinamiką ir atmosferą visame regione“, - telefonu naujienų agentūrai AFP sakė ES ambasadorius Moldovoje Pirkka Tapiola.
„Žinoma, nėra identiškų situacijų, ir aš nematau nepriklausomybės judėjimo“ Gagaūzijoje, sakė diplomatas.
„Tačiau mes matome čia augančią įtampą, griežtesnę retoriką ir kai kuriuos veiksmus“, - pridūrė ambasadorius, turėdamas galvoje mėginimus kurstyti vietos gyventojų būgštavimus, kad kils grėsmė Gagaūzijos kultūrai, jei Moldova pasirašys susitarimą su ES.
Gagaūzijos vadovas (baškanas) Michailas Formuzalas interviu AFP sakė, kad kalbos apie separatizmą „nepriimtinos“ Gagaūzijai.
Tačiau jis pridūrė, kad Krymas žengė teisingą žingsnį, paskelbdamas nepriklausomybę nuo Ukrainos, nes ten gyvenančių rusakalbių mažumos „teisės buvo trypiamos, o jų interesai ignoruojami“.
„Rusija suprato, kad ji turi laikytis tvirtos pozicijos savo tautos labui“, - sakė M.Formuzalas, pridūręs, kad Moldova „negali jungtis prie jokio politinio bloko“, jei nori išsaugoti savo teritorinį vientisumą.
M.Formuzalas taip pat užsiminė apie Padniestrės problemą. Šis Moldovos rytiniame pasienyje esantis regionas, kurio dauguma gyventojų yra rusakalbiai, po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais paskelbė nepriklausomybę, tačiau jo valstybingumo nepripažįsta nė viena šalis.
Separatistinės respublikos gyventojai 2006 metais vykusiame referendume triuškinama balsų dauguma pasisakė už prisijungimą prie Rusijos, kuri Padniestrėje tebeturi sutelkusi tūkstančius karių.
„Moldovos laukia didžiulės problemos, jei ji pasirašys sutartį su ES, nes Rusija įspėjo, kad įves papildomus mokesčius importuojamoms moldaviškoms prekėms“ ir išsiųs namo apie 500 tūkst. ten dirbančių moldavų emigrantų, tarp jų 25 tūkst. gagaūzų, sakė M.Formuzalas.
Moldavų emigrantų į gimtinę siunčiami pinigai sudaro trečdalį Moldovos BVP.
„Čia mes visi jaučiamės artimi Rusijai. Galimybės mums ir mūsų vaikams yra tik Rusijoje“, - sakė 33 metų ūkininkas Ivanas Gavrilovas iš Čadir Lungos, Gagaūzijos miesto, esančio pasienyje su Ukraina.
„Europoje mums nieko nėra. Nekalbame ta kalba ir nežinome, ko ten tikėtis“, - pridūrė jis.
Siekdama palenkti Gagaūziją į savo pusę, Maskva neseniai atšaukė draudimą importuoti vynus iš šio regiono, tačiau paliko galioti vynų importo iš likusios Moldovos embargą.
„Džiaugiamės, kad vyno eksportas buvo atnaujintas, tačiau tokie patys kriterijai turėtų būti taikomi visiems gamintojams Moldovoje“, - sakė N.Dudoglo.
Komrato meras, kuris planuoja 2015 metais kandidatuoti į Gagaūzijos vadovo postą, pasisakė už draugiškus ryšius tiek su Rusija, tiek su ES.
„Negalime pamiršti, kad esame Europos Sąjungos kaimynai, ir negalėsime peršokti per Ukrainą“, kad būtume arčiau Rusijos, sakė jis.