Analitikai M. Sandu pergalę laiko didžiuliu smūgiu Kremliui, puoselėjusiam viltis, kad prorusiškų pažiūrų I. Dodonas užsitikrins naują kadenciją.
Rusija norėjo, kad susiskaldžiusi Moldova, krečiama politinių neramumų ir saugumo krizių, liktų jos įtakos sferoje, kai kelias Kremliaus sąjungininkų vyriausybes krečia politiniai neramumai ir saugumo krizės.
Pirmadienį kalbėdamasi su žurnalistais M. Sandu pažadėjo išlaikyti „tikrą pusiausvyrą“ užsienio politikos srityje ir „pragmatišką dialogą su visomis šalimis, įskaitant Rumuniją, Ukrainą, Europos šalis, Rusiją ir Jungtines Valstijas“.
„Dirbsiu visiems mūsų šalies piliečiams“, – sakė 48 metų centro dešinės opozicijos politikė, kuri 2019 metais neilgai dirbo premjero poste.
Kreipdamasi į I. Dodono šalininkus ji sakė: „Jūs nepralaimėjote, pelnysiu jūsų pasitikėjimą konkrečiais darbais.“
M. Sandu, kuri taip pat pažadėjo išgyvendinti korupciją, sekmadienį antrajame rinkimų rate surinko 57,75 proc. balsų. I. Dodonas gavo 42,25 proc. balsų.
Per pirmąjį rinkimų ratą anksčiau šį mėnesį M. Sandu taip pat netikėtai įveikė I. Dodoną.
Kai kurie stebėtojai perspėjo dėl protestų po antrojo rinkimų rato, bet I. Dodonas pripažino pralaimėjimą ir pasveikino varžovę.
„Preliminarūs rezultatai parodė, kad Maia Sandu laimėjo“, – sakė I. Dodonas žurnalistams.
Prezidentas taip pat sakė, kad jo rinkimų komanda užfiksavo „beprecedentį skaičių pažeidimų“, tačiau paragino savo šalininkus neiti į gatves.
„Mums nereikia destabilizacijos“, – pridūrė I. Dodonas.
I. Dodonas buvo pažadėjęs palaikyti glaudžius ryšius su Moldovos „strategine partnere“ Maskva ir sakęs, kad rusų kalba turėtų būti privalomas dalykas mokyklose.
Jis atėjo į valdžią 2016 metais, antrajame rinkimų rate įveikęs M. Sandu.
1940–1991 metais Sovietų Sąjungai priklausiusi Moldova yra tarp neturtingiausių Europos šalių; apie 40 proc. jos piliečių yra išvykę į užsienį dirbti.
„Pažangos kelias“
Moldovą krėtė virtinė politinių krizių ir 1 mlrd. dolerių (0,85 mlrd. eurų) vertės bankinio sukčiavimo schema, prilygstanti kone 15 proc. bendrojo vidaus produkto.
Europos Sąjungos narė Rumunija ir provakarietiška Ukraina suskubo pasveikinti M. Sandu. Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas sakė, kad Moldovos žmonės pasirinko „pažangos kelią“.
Moldovą ir kaimyninę Rumuniją sieja kalba ir glaudūs istoriniai ryšiai.
Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Charles'is Michelis pirmadienį tviteryje pasveikino M. Sandu: „Sveikiname Maią Sandu laimėjus rinkimus. Moldovos žmonės aiškiai pasirinko kursą, kai prioritetas teikiamas teisingumui, tikrai kovai su korupcija ir teisingesnei visuomenei.“
Jis patikino, jog ES yra pasirengusi glaudžiau bendradarbiauti su Kišiniovu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, kuris ragino moldavus paremti I. Dodoną, pirmadienį po pietų pasveikino M. Sandu ir palinkėjo jai sėkmės.
„Tikiuosi, kad jūsų, kaip valstybės vadovės, darbas skatins abiejų šalių ryšių konstruktyvią plėtrą“, – sakoma V. Putino pareiškime, paskelbtame Kremliaus tinklalapyje.
Tarp Ukrainos ir NATO narės Rumunijos įsiterpusios mažos Moldovos politika jau seniai yra labai opi.
3,5 mln. gyventojų turinčioje šalyje vyrauja dvi priešingos stovyklos: pritariančiųjų glaudesniems ryšiams su Europos Sąjunga ir visų pirma Rumunija, ir besikabinančiųjų į sovietinių laikų santykius su Maskva.
Rusija yra dislokavusi karių Moldovos separatistiniame Uždniestrės regione, kurį remia. Po trumpo pilietinio karo, kilusio 1991-aisiais subyrėjus Sovietų Sąjungai, atsiskyrusios Uždniestrės tarptautinė bendrija nepripažįsta.
M. Sandu turi būti prisaikdinta po gruodžio 23 dienos, kai pasibaigs I. Dodono įgaliojimai.