„Momo“ paliepta penkiametė nusikirpo plaukus: galėjo baigtis blogiau

Žiūrėdama itin populiarių animacinį filmuką, penkiametė mergaitė nusikirpo plaukus, nes jai tai padaryti liepė šiuo metu internete plintantis „virusas“ „Momo“, rašo Metro.co.uk.

25-erių Sam Barr po to, kai jos dukra tapo baisaus internete plintančio iššūkio dalimi, nori įspėti kitus tėvus atidžiau pasirūpinti savo vaikų saugumu ir stebėti, ką jie žiūri internete. Moteris mano, kad penkiametei Jemmai keistos išvaizdos „Momo“ „išplovė smegenis“ ir liepė paklusti.

„Ačiū Dievui, kad ji nusikirpo tik plaukus. Viskas galėjo baigtis gerokai blogiau“, – tęsė susirūpinusi mama.

Sam pasakojo, kad jųdviejų diena prasidėjo įprastai.

„Besiruošdamos į mokyklėlę mes labai skubėjome. Vonios kambaryje valiausi dantis, o Jemma tuo metu buvo savo kambaryje, neskleidė jokio garso, tad nusprendžiau patikrinti, ką ji veikia“, – pasakojo mama.

Vaizdas, kurį pamatė moteris, ją labai išgąsdino. Jemma stovėjo kambario viduryje, šalia jos ant grindų mėtėsi plaukai.

„Nukirptos šoninės jos sruogos, jos šviesios garbanos. Man pasidarė bloga, akyse susikaupė ašaros“, – sakė mama.

Iš pradžių moteris manė, kad į namus kažkas įsilaužė ir nukirpo dukrai plaukus, tačiau peržiūrėjusi vaizdo stebėjimo kamerų įrašus Sam įsitikino, kad namuose jos su dukra buvo vienos.

„Supratau, kad Jemma tai tikriausiai padarė pati sau. Kito paaiškinimo nebuvo. Negalėjau ant jos pykti. Ji miela mergaitė, labai gera. Anksčiau nėra iškrėtusi nieko panašaus“, – tęsė pasakojimą S. Barr.

Susėdusi su dukra pakalbėti apie tai, kas nutiko, mama išsiaiškino, kad tai padaryti jai liepė „Momo“. „Mano žandikaulis atvipo. Ji sakė, kad „Momo“ nori, jog visi būtų pliki, ji juokėsi iš ilgų Jemmos plaukų. Be to, „Momo“ grasino jai, jei ji nenusikirps savo plaukų, – prisiminė moteris. – Apie „Momo“ buvau skaičiusi, mintyse sau buvau pasižymėjusi, kad atidžiau stebėčiau, ką ji daro internete.“

Sam tikino gaunanti pranešimus apie tai, kokius filmukus, vaizdo įrašus žiūri jos dukra. Tačiau „Momo“ apeina visas tėvų apsaugos sistemas ir „užkariauja“ mėgstamas vaikų laidas, tokias, kaip „Peppa Pig“.

Visuose įrenginiuose patikrinus naršymo istoriją atrodė, kad Jemma žiūri saugų turinį.

Dabar mergaitę stebi jos gydytoja ir psichologai. Baiminamasi, kad Jemmai šis įvykis nepadarytų daugiau žalos.

„Dabar pagalvojus, Jemma kelias dienas prieš tai elgėsi ganėtinai keistai. Dabar ji sako tokius dalykus kaip „Momo“ man pasakys, ką toliau daryti, „Momo“ man liepė tylėti“, o vieną vakarą su šypsena veide ištarė „Miegok atmerktomis akimis“. Bijau ir pagalvoti, ką ji galėjo matyti. Kurį laiką mūsų namuose internetas bus išjungtas“, - užbaigė S. Barr.

DELFI jau rašė, kad „Momo iššūkiu“ pavadintas „žaidimas“ yra plačiai aprašytas viso pasaulio žiniasklaidoje. Į šį „žaidimą“ paaugliai įsitraukia socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Whatsapp“. Juose vaikai į savo kontaktus priima personažo paskyrą, kuri iliustruota bauginančia nuotrauka. Iš šios paskyros žmogui pradedami siųsti gąsdinantys smurtiniai vaizdai.

Kaip rašo washingtonpost.com, personažas ragina atlikti pavojingas užduotis, tarp kurių ir savęs žalojimas ar net savižudybė. Pats asmens, pasivadinusio Momo, atvaizdas yra 2016 m. Japonijos specialiųjų efektų kompanijos „Link Factory“ sukurta skulptūra „Motina paukštė“.

Ji buvo eksponuota Tokijo fetišų muziejuje. Pradėjus skulptūros atvaizdą naudoti psichologinį ir fizinį smurtą skatinančiame „žaidime“ jį sukūrusi kompanija atsiribojo nuo bet kokių sąsajų su socialiniuose tinkluose vykdoma nusikalstama veikla. Socialiniame tinkle „Youtube“ paaugliai iš viso pasaulio pasakoja, kad naktį iš šio šiurpios išvaizdos personažo yra sulaukę skambučių, kai kitame ragelio gale girdėti tik gilus kvėpavimas ar šaižūs garsai.

Be to, į pavojingą veiklą įsitraukę paaugliai sako gavę ir grasinimų. Portale theweek.co.uk rašoma, kad šis „žaidimas“ padaro rimtą žalą vaikų psichologinei būklei, jie yra privedami prie nerimo sutrikimų, panikos atakų, depresijos ar net savižudybės.

Psichologas, Vilniaus universiteto (VU) Suicidologijos tyrimų centro vadovas ir Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys dr. Paulius Skruibis teigia, kad pirmiausiai tėvai su vaikais turėtų kalbėti apie tai, kaip internete laiką leisti saugiai.

„Man atrodo, tėvai turi būti visada pasiruošę pasikalbėti su vaikais apie tai, kad tiek realioje realybėje, tiek virtualioje realybėje yra visokių pavojų. Mes neturime nuo jų kraupti ir panikuoti, bet turime būti tam pasiruošę. Mes, tėvai, turbūt sakytume, kad jeigu tave nepažįstamas žmogus kalbina kažkur eiti ar siūlo saldainį, neverta to daryti. Lygiai taip pat ir internete. Svarbu, kad su vaikais būtų aptarta, kad jeigu kažkas reikalauja kažkokios informacijos internetu arba liepia daryti dalykus, kurių tu nenori daryti, arba daro kažką, kas tave skaudina, žemina ar pan., tu tikrai neprivalai to daryti. Ir, pirmas dalykas, tu gali su mumis pasikalbėti ir mes tikrai išspręsime tą situaciją. Tada nesvarbu, ar tai bus „Mėlynasis banginis“, ar bus „Momo“, ar dar kažkas trečio, ketvirto, svarbūs esminiai principai – žinoti, ką vaikas veikia internete, ir aptarti, kaip reaguoti į tuos pavojus“, – aiškina P. Skruibis.

Specialistas ragina tėvus savo atžalas šviesti, kad niekas neturi teisės reikalauti jokios informacijos ar veiksmų, o jeigu tokių atvejų pasitaiko, su tėvais bendromis jėgomis vaikas jas gali išspręsti. Kad vaikas susiduria su kažkokiomis problemomis, psichologo teigimu, išduoda bendri signalai: „Jis atrodo labiau įsitempęs, nusiminęs, žinoma, jeigu pastebėjo, kad save žaloja. Kažkas ryškiai pasikeitę, matosi, kad vaikas ne toks, koks buvo prieš tai. Tai gali rodyti labai skirtingus dalykus, visiškai ne apie interneto grėsmes – gali rodyti patiriamą prievartą, patyčias, o gal internete kažkas vyksta.“

P. Skruibis taip pat primena, kad daugiau informacijos apie internete kylančias grėsmes ir galimybes skatinti saugų vaikų naudojimąsi internetu tėvai gali pasiskaityti svetainėje draugiskasinternetas.lt Svarbu nepanikuoti ir nekelti baimės Paklaustas, kaip reikėtų kalbėti apie tokius socialiniuose tinkluose plintančius žalingus „žaidimus“ ar „iššūkius“, kad nepaskatintų vaikų tuo pasidomėti plačiau, pašnekovas pabrėžė, kad svarbu kalbėti ne apie konkrečius atvejus, bet apie bendrus principus.

„Kas ten yra bendro, tai yra, kad grasinimų forma kažkas verčia daryti tai, ko jis nenori daryti. Čia esmė kalbėti ne apie konkretų žaidimą, o apie tai, kad būna tokių situacijų, kai tau kažkas internete kažką gali siūlyti, kas tau nepatinka, arba netgi reikalauti, kad tu kažką padarytum, kas tau baisu. Gąsdinti, kad jeigu tu nepadarysi, tau bus tas ir tas. Pasikalbėti apie tai, ką tu tada darytum tokioje situacijoje, kaip reaguotum. Žinok, kad taip gali būti“, – pataria specialistas.

Tarptautinės savižudybių prevencijos asociacijos narys sutinka, kad kalbėti apie tai reikia atsakingai, nes, jo teigimu, ir anksčiau apie panašaus pobūdžio pavojingas veiklas jis daugiau girdėdavo iš tėvų ir psichologų, nei iš pačių paauglių. „Tėvams tikrai kelia baimę, kad vyksta kažkas nekontroliuojamo, kur įtrauks vaikus ir tam negalima niekaip pasipriešinti, bet ar tikrai ta baimė ir panika tokia pagrįsta. Aš pasižiūrėjau vaikų ir paauglių savižudybių statistiką, ji iš tikrųjų yra mažėjanti nuo 2014 m.“, – ramina P. Skruibis.

Jis pabrėžia, kad susidūrus su panašiomis situacijomis svarbu nepradėti panikuoti, nes baime užsikrečia ir vaikai.

„Ramiai domėtis, ką veikia (internete – DELFI), su kokiomis situacijomis susiduria“, – aiškina specialistas. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės yra nusikaltimas, už kurį atsakoma pagal Baudžiamojo kodekso 133 straipsnį. Tas, kas sukurstė žmogų nusižudyti arba žiauriu ar klastingu elgesiu privedė žmogų prie savižudybės, baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų.

Daugiau naujienų saviems Jungtinėje Karalystėje - tiesa.com.

Sužinojus apie smurtą prieš vaiką, reikia pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba teritoriniams vaiko teisių apsaugos skyriams, kurių kontaktus rasite www.vaikoteises.lt.

Emocinės paramos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas „Vaikų linija“ 116111 kasdien nuo 11 iki 23 val. „Tėvų linija“ [phone] darbo dienomis nuo 17 iki 21 val.

Kontaktai organizacijų, vykdančių kompleksinių paslaugų teikimo vaikams, nukentėjusiems nuo smurto ar netiesioginio šeimyninio smurto aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams, projektus. Organizacijos pavadinimas Tel. Nr. El. pašto adresas Dingusių žmonių šeimų paramos centras [phone] [e-mail] [e-mail] Viešoji įstaiga Šeimos santykių institutas [phone], [phone] [e-mail] Viešoji įstaiga Psichologinės paramos ir konsultavimo centras [phone], [phone] [e-mail] VšĮ Vaikų laikinosios globos namai „Atsigręžk į vaikus“ [phone], [phone] [e-mail] Viešoji įstaiga Vaikų ir paauglių socialinis centras [phone], [phone] [e-mail] Telšių krizių centras [phone], [phone], [phone] [e-mail] VšĮ Pagalbos paaugliams iniciatyva [phone] [e-mail] VšĮ Paramos vaikams centras [phone], [phone] [e-mail] Vilniaus arkivyskupijos Caritas [phone], [phone] [e-mail] Labdaros ir paramos fondas „Algojimas“ [phone] [e-mail] Visuomeninė organizacija „Gelbėkit vaikus“ [phone], [phone] [e-mail] Lietuvos samariečių Jurbarko krašto bendrija [phone], [phone] [e-mail] Specializuotos pagalbos centrai, teikiantys pagalbą nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje (suaugusiems)

Pagalbos telefonai:

Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai [phone] I-VII, visą parą Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 23:00 Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai [phone] II–VI, 16.00 - 20.00 Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai [phone] I-VII, visą parą Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) [phone] I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00 Dingusių žmonių šeimų paramos centras (teikiama pagalba nuo smurto nukentėjusiems asmenims - artimoje ir neartimoje aplinkoje, nusikalstamų veikų) [phone] [e-mail]

Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.

„Sidabrinė linija“ – draugystės pokalbiai, emocinė ir informacinė pagalba vyresnio amžiaus žmonėms. Budi profesionalūs konsultantai [phone] www.sidabrinelinija.lt [e-mail] I-V 8.00-22.00, VI-VII 11.00-19.00

Emocinė parama internetu

„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 36val. „Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: https://jaunimolinija.lt/lt/pagalba/pagalba-pokalbiais-internetu/ Pokalbiai internetu (angl.chat) Kasdien nuo 18 iki 24 val. Emocinė parama elektroniniais laiškais "Jaunimo linijoje" neteikiama „Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas „Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 3 darbo dienas Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: [e-mail] informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: [e-mail] Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. ([phone].