Kaip informuoja „Reuters“, organizacijoje „Baltoji svastika“ – apie 100 narių, tačiau tokių organizacijų yra daugiau. „Visa Mongolija“, „Ugnies tauta“, „Žydroji Mongolija“ ir kitos organizacijos siekia nacionalizuoti gamtos išteklius, o užsienio įmonės nori pasinaudoti didžiulės tarp Rusijos ir Kinijos esančios šalies naudingosiomis iškasenomis.
Iš Mongolijos sostinėje Ulan Batore esančio biuro „Baltosios svastikos“ nariai plikai skustomis galvomis, avintys aulinius rengia reidus į kasyklas, reikalauja dokumentų ir dirvos pavyzdžių, kad ištirtų, ar ji neužteršta.
„Anksčiau imdavomės grubių priemonių, pavyzdžiui, lauždavome duris, o dabar pasikeitėme, ėmėmės kitų būdų – rengiame demonstracijas“, – per vertėją „Reuters“ pasakojo grupės lyderis Ariunboldas Altankhuumas (40 m.).
Juodas nacistinės Vokietijos organizacijos SS stiliaus uniformas vilkintys grupės nariai surengė reidą į karjerą, esantį už dviejų valandų kelio nuo sostinės.
Gaudžiant akmens skaldymo mašinoms, jie reikalavo dokumentų, galiausiai pareiškė vėl atvyksiantys po savaitės, kai bus savininkas.
„Mūsų svarbiausias tikslas – išsaugoti gamtą. Mes taip elgiamės, norėdami apsaugoti gamtą. Kasyklų vis daugėja, tai tapo problema“, – teigė A. Altankhuumas.
Dešimtą dešimtmetį įsteigta organizacija teigia norinti sumažinti taršą, na o užsienio aukso, vario, anglies ir geležies kasybos įmonės atsiveža pigios darbo jėgos iš Kinijos ir Pietryčių Azijos. Tiesa, gamtą ne mažiau teršia ir vietinės, nelegalios kasyklos.
„Kalbėdavome apie kovą su užsieniečiais, tačiau neseniai supratome, jos tai neveiksminga. Mūsų tikslas pasikeitė – užuot kovoję su užsieniečiais, ėmėme kovoti su kasyklomis“, – aiškino organizacijos lyderis.
Mongolai baiminasi, kad užsieniečiai užima ir taip negausias darbo vietas šalyje, kurios 30 proc. piliečių gyvena žemiau skurdo ribos, „Asia Development Bank“ duomenimis.
„Kasyba svarbi, ji sudaro 90 proc. mūsų ekonomikos, – sakė politikos apžvalgininkas Dambadarjaa Jargalsaikhanas. – Tačiau pajamos iš jos netolygiai paskirstomos, šalyje – nelygybė.“
„Baltosios svastikos“ reputacijai kenkia ne tik uniformos, bet ir lyderio A. Altankhuumo žavėjimasis Hitleriu.
„Pasirinkome tokį kelią, nes tai, kas vyksta Mongolijoje, primena 1939-uosius. Hitlerio judėjimas pavertė šią šalį (Vokietiją) galinga valstybe“, – teigė jis.
Dėl tokių komentarų dalis apžvalgininkų laiko grupę nereikalinga, siekiančia savanaudiškų tikslų.
„Mongolijos neonaciai sulaukia per daug užsienio žiniasklaidos dėmesio, jie akivaizdžiai tuo odžiaugiasi, – pareiškė Čikagos universiteto doktorantas Talas Lironas. – Jie neatstovauja visai Mongolijai, kaip antai, neonaciai Britanijoje neatstovauja visiems britams.“