„Mes ruošiamės suformuoti tiesos komisiją dalyvaujant tarptautiniams veikėjams, kuri patikrintų, ar tikrai buvo klastojami balsavimo rezultatai. Mes susipažinome su dviem rimtų ir žinomų organizacijų pranešimais, kurie rodo, kad mes nugalėjome pirmajame (prezidento rinkimų) rate“, - parašė E. Moralesas tviteryje.
Anksčiau buvęs Bolivijos prezidentas ne kartą kreipėsi į pasaulio bendriją, prašydamas padėti sureguliuoti krizę šalyje.
Bolivijoje spalio 20 d. įvyko prezidento rinkimai. Aukščiausiasis rinkimų teismas paskelbė, kad juos laimėjo E. Moralesas. Jo pagrindinis varžovas – eksprezidentas Carlosas Mesa – pareiškė nepripažįstąs oponento pergalės pirmajame rate. Bolivijoje prasidėjo protesto akcijos ir streikai. E. Moralesas paskelbė nepaprastąją padėtį ir apkaltino opoziciją mėginimu organizuoti valstybės perversmą. Analogišką nuomonę dėl įvykių Bolivijoje išsakė Kuba, Venesuela ir Meksika, taip pat išrinktasis Argentinos prezidentas A. Fernandezas.
Amerikos Valstybių Organizacija (AVO) paskelbė pranešimą, kuriame buvo sakoma, jog jos ekspertai, tikrinę balsų skaičiavimo rezultatus, negalėjo jų patvirtinti. AVO paragino surengti Bolivijoje pakartotinius rinkimus.
E. Moralesas lapkričio 10 d. paskelbė apie savo atsistatydinimą ir pavadino susiklosčiusią situaciją valstybės perversmu. Palikti savo postą jį anksčiau paragino ginkluotosios pajėgos, opozicija ir profsąjungos. Po valstybės vadovo atsistatydino ir viceprezidentas Alvaras Garcia Linera. Savo postų taip pat atsisakė keli ministrai ir kai kurie parlamento nariai.
Būgštaudamas dėl savo gyvybės, E. Moralesas lapkričio 12 d. atvyko į Meksiką, kurios valdžia jam suteikė politinį prieglobstį. Tą pačią dieną Bolivijos Senato pirmininko antroji pavaduotoja Jeanine Anez pasiskelbė laikinąja prezidente. E. Moraleso šalininkai jos nepripažįsta, nors Konstitucinis teismas patvirtino valdžios perdavimo teisėtumą.
Žmogaus teisių gynimo organizacijų duomenimis, nuo protestų pradžios šalyje žuvo apie 30 žmonių, daugiau kaip 700 buvo sužeisti.