Psichologinėse analizėse taip pat teigiama, kad A. B. Breivikui sulaukus ketverių metų, jo motiną apsėdo baimė, kad jos sūnus ką nors užpuls, rašo „The Telegraph“.
„Ji regėjo jį kaip suaugusį smurtautoją, nors tuomet jis dar buvo mažas berniukas, - sakė knygos „A Norwegian tragedy“ („Norvegijos tragedija“) autorius Aage Borchgrevinkas. – Ji būgštavo, kad jis užpuls žmones“.
Psichologinės ataskaitos rodo, kad Wenche Behring dar žindydama pastebėjo, kad jos sūnus yra „agresyvus, hiperaktyvus ir landus“.
Kai jam suėjo ketveri, ji mažąjį A. B. Breiviką „seksualizuodavo“, jį mušdavo ir dažnai sakydavo, jog norėtų, kad jis būtų miręs.
„Motina ir Andersas naktimis miegodavo vienoje lovoje, turėdami labai artimą kūnišką kontaktą“, - savo ataskaitoje rašė psichologai iš Norvegijos vaikų ir jaunimo psichiatrijos centro, kuriame A. B. Breivikas su motina 1983 metais praleido kelias savaites.
Šeimos kaimynai tuo metu pradėjo nerimauti dėl nederamo W. Behring seksualinio elgesio.
Minėto psichiatrijos centro analizėje W. Behring apibūdinama kaip „moteris su itin sudėtinga vaikyste, ribine asmenybės struktūra ir visaapimančia, bet tik dalinai regima depresija“, kuri „savo primityvias agresyvias ir seksualines fantazijas projektuoja jam (A. B. Breivikui – aut. past.)“.
Psichologai pažymi, kad motina dažnai sakydavo sūnui, jog norėtų, kad jis būtų miręs.
„Kalbėdama saldžiu balseliu, ji gali labai greitai pasikeisti ir atvirai pareikšti, kad trokšta jo mirties“, - rašė jie.
Kai ji jam suduodavo, mėgindama įtvirtinti savo kontrolę, ketverių metų berniukas juokdamasis atsakydavo, kad jam neskauda. Jo šypsena tokiose situacijose jai atrodydavo „nederama ir pašaipi“.
Rašytojas A. Borchgrevinkas Norvegijoje sulaukė kritikos dėl savo sprendimo publikuoti psichologų ataskaitų ištraukas. Kai A. B. Breivikas 2011 metų liepą per savo išpuolius nužudė 77 žmones, W. Behring atsidūrė psichiatrijos ligoninėje, ir kritikai teigė, kad A. Borchgrevinkas pažeidžia jos privatumą.