Pasak Tsai Ing-wen, povandeninis laivas, kurį ji pakrikštijo „Hai Kun“(Narvalo) vardu, 2025 m. taps tvirta karinio laivyno dalimi. Laivynas šiuo metu turi du laivus, kuriuos Taivanas devintajame dešimtmetyje įsigijo iš Nyderlandų.
Laivų statyklos „CSBC Corp.“ vadovas Cheng Wen-lonas pažadėjo, kad povandeninis laivas savo eksploatacinėmis savybėmis pranoks esamus. Nuo 2020 m. lapkričio mėn. prie „Hai Kun“ dirbo 1 000 žmonių. Laivas yra 70 metrų ilgio ir 8 metrų pločio. Jame įkurdintos JAV ginkluotės koncerno „Lockheed Martin“ sistemos ir JAV pagamintos torpedos. Ateinančiais mėnesiais povandeninis laivas atliks keletą bandymų. Planuojama, kad jis 2024 m. pabaigoje bus perduotas kariniam laivynui.
Tsai Ing-wen 2016 m. prakalbo apie ambicingą tikslą, jog Taivanas pats turi pasigaminti aštuonis povandeninius laivus, kad sustiprintų nacionalinę gynybą ir modernizuotų kariuomenę. „Hai Kun“ gamybai vyriausybė skyrė 49 mlrd. Taivano dolerių (apie 1,45 mlrd. eurų).
Pasak Huang Shu-kuango iš Taivano povandeninių laivų programos, dar vienas laivas karinį laivyną papildys iki 2027 m. Jo vertinimu, pakaktų dešimties povandeninių laivų flotilės, kad Kinijai taptų sunkiau plėsti savo įtaką Ramiajame vandenyne. Komunistų partijos valdomą Kiniją ir demokratišką Taivaną teskiria sąsiauris.
Kinija laiko Taivaną savo teritorijos dalimi, nors daugiau kaip 23 mln. gyventojų turinti šalis jau dešimtmečius turi savo vyriausybę. Pekinas praeityje jau yra grasinęs invazija. Taivano gynybos ministerija kone kasdien praneša apie Kinijos karines pratybas prie salos krantų.