Vienas šiems užpuolikams bendras bruožas yra jų jaunas amžius: įtariamam Barselonos išpuolio vykdytojui Younesui Abouyaaqoubui buvo 22 metai, įtariami teroristai, kuriuos policija nušovė Kambrilyje, buvo 17–24 metų amžiaus, o įtariamas užpuolikas Suomijoje buvo aštuoniolikmetis marokietis; Mančesterio arenos išpuolį surengė dvidešimt dvejų metų jaunuolis, o liepos 7-osios sprogdintojai Londone buvo nesulaukę dvidešimties.
Niekingi šių užpuolikų veiksmai neturi nieko bendra su islamu, kurį išpažįsta milijonai žmonių visoje Europoje, rašo autorius. Tačiau kyla klausimas, kodėl vis daugiau jaunų Europos musulmonų prisijungia prie „Islamo valstybės“ (IS). Kas vilioja jaunus žmones atsisakyti palyginti gero gyvenimo laisvoje visuomenėje ir prisijungti prie pavojingų nihilistų gaujų?
Sprendžiant iš šių asmenų psichologinio portreto, yra keletas veiksnių, dėl kurių jaunas asmuo gali tapti teroristu; kai kurių iš šių veiksnių negalima sieti išimtinai su musulmonais, nes IS verbuoja ne tik musulmonus.
Siekdama pritraukti jaunus musulmonus, grupuotė naudojasi religine motyvacija. Tokios religinės motyvacijos nederėtų painioti su paties islamo mokymu, pabrėžia Q. Asimas. Pasak jo, islame nekalto asmens žudymas yra viena iš didžiausių nuodėmių. Be to, islame nėra vietos terorizmui. Žmonės iš musulmoniškų šalių dažnai tampa teroristinių išpuolių aukomis – taip įvyko ir per išpuolį Barselonoje.
IS jauniems vyrams pateikia iškreiptą islamo tiesų interpretaciją, kad paskatintų juos prisidėti prie utopinio pasaulio kūrimo. Naudodamasi ištobulinta propaganda, IS sugeba įtikinti kai kuriuos jaunus žmones, kad prisijungę prie grupuotės jie taps svarbaus epizodo žmonijos istorijoje dalimi. Pasak propagandininkų, IS iškilimas yra ženklas, kad prasideda Apokalipsė ir artėja Paskutinio teismo diena.
IS naudojasi itin paveikia religine ideologija, kad paskatintų naujus narius priimti tokį gyvenimo būdą, kuris greičiausiai baigsis kankinyste. Kaip teigia IS ideologai, galutinis tikslas yra ne šiame pasaulyje, kuriame tiek daug nusivylimo, o už jo ribų.
Pranašas Mahometas yra pasakęs, kad bet kam, kas nužudys nekaltą žmogų, nebus vietos rojuje. Tačiau, atsižvelgdami į tai, kad IS savo propagandai naudoja iškreiptą islamo tiesų interpretaciją, musulmonai turėtų ne tik pasmerkti teroristinius išpuolius ir atsiriboti nuo teroristų, bet ir aktyviai kovoti su įvairiomis ekstremizmo apraiškomis ir tuo tikslu ugdyti, įtraukti ir įgalinti pažeidžiamus jaunus žmones.
Kai IS jauniems musulmonams siūlo ką nors, dėl ko vertėtų numirti, derėtų jiems siūlyti tai, dėl ko vertėtų gyventi. Būtina bendromis pastangomis parodyti Europos jaunimui, kodėl IS pasaulėžiūra yra apgaulinga iliuzija ir kelias į nebūtį.
Dažnai kalbame apie kontrapropagandą, tačiau nepakanka vien teologiškai demaskuoti klastingą IS ideologiją. Kontrapropaganda yra išties svarbi norint pakartotinai į visuomenę integruoti pažeidžiamus visuomenės narius, tačiau šūkis „nebūk ekstremistas“ yra per daug pasyvus.
Pasak autoriaus, būtina pasiūlyti pozityvią veiksmų programą, aiškiai formuojant bendrą tapatybę ir puoselėjant bendrystės jausmą. Tai reiškia, kad reikia įvertinti socialinius-ekonominius ir socialinius-politinius veiksnius, kurie yra vieni svarbiausių ekstremizmą skatinančių veiksnių. Islamofobija, neproporcingai didelis nedarbas, diskriminacija, prastos gyvenimo sąlygos ir ugdymo procese kylančios problemos yra naudojami kaip galingi ginklai verbuojant nusivylusius jaunuolius, kurie nesijaučia visuomenės dalimi.
Absoliuti dauguma Europos musulmonų ne savo noru gyvena socialiniuose getuose – tokia segregacija yra socialinės ir ekonominės atskirties padarinys. IS šiems su atskirtimi susiduriantiems jaunuoliams siūlo labai viliojančią subkultūrą – emociškai patrauklią kultūrinę bendruomenę ir naują gyvenimą.
„Visos Europos valstybės turėtų investuoti į jaunus musulmonus, suteikti jiems užimtumo galimybių ir užtikrinti gerovę, kad paskatintų didesnę ekonominę ir socialinę integraciją. Tai nereiškia, kad su musulmonais reikia elgtis kaip nors išskirtinai palankiai – tiesiog būtina jiems suteikti lygias galimybes“, – komentare rašo Q. Asimas.
Nepaisant visuomenėje kylančio pasipiktinimo, pasak jo, būtina bendromis pastangomis priešintis neapykantai ir terorizmui, kurie skaldo bendruomenes. Būtina mesti iššūkį bailiems teroristams ir išlikti vieningiems, kad sukurtume pasaulį, kuriame galėtume jaustis saugūs.