„Tvora apjuosta teritorija, kurioje palaidotas Priebke, pažymėta mediniu kryžiumi krūmuose ... yra kalėjimo kapinės“, – rašo Italijos laikraštis, konkrečiai nenurodydamas, kurioje vietoje yra tos kapinės.

Ta vieta yra „vienintelis Italijos žemės lopinėlis, kuri Priebke mirtis gali būti laikoma tiesiog mirtimi, o ne nacių simbolika“, – pridūrė „La Repubblica“, nurodęs, kad ant kryžiaus nebuvo jokių užrašų, išskyrus numerį.

E.Priebke mirė būdamas 100 metų, laikomas namų arešte dėl jo vaidmens 1944 metais Ardeatino urvuose netoli Romos vykusiose žudynėse, kurių aukomis tapo 335 žmonės, beveik visi – civiliai.

Romos pareigūnai uždraudė bet kokias šio nusikaltėlio laidotuves, baiminantis, kad jo kapas taps neonacių traukos centru. Tuo tarpu Vatikanas irgi paskelbė precedento neturintį nurodymą, draudžiantį visoms katalikų bažnyčioms Romoje aukoti mišias už karo nusikaltėlį.

Argentina, į kurią E.Priebke buvo pabėgęs po karo ir kur jis norėjo būti palaidotas, pareiškė nepriimsianti jo palaikų.

Palaikai, kurie buvo perkelti į vieną karinį oro uostą netoli Romos po to, kai ankstesnis mėginimas juos palaidoti išprovokavo riaušes, buvo paimti vieną spalio sekmadienį 3 val. 45 min. vietos (4 val. 45 min. Lietuvos) laiku. Karstas buvo įkeltas į pilką automobilį.

Jis buvo porą valandų vežamas automagistrale, o „prieš prašvintant karstas buvo iškrautas ir perkeltas į kitą automobilį“, vėliau išvežtas į „kalnuotą vietovę“, rašo laikraštis.

„Nors negalime atskleisti jo kapo vietos, visuomenė turėtų žinoti, kad šis reikalas jau baigtas“, – pažymėjo „La Repubblica“.

„Ardeatino urvų skerdiku“ pramintas E.Priebke visada tvirtino, jog jis tik vykdė įsakymus.

Tų žudynių aukoms egzekucijos buvo vykdomos šūviais į kaklą. Tie žmonės buvo nužudyti keršijant už vieną pasipriešinimo judėjimo kovotojų išpuolį prieš SS karius.

E.Priebke, kaip ir daugelis kitų nacių, pasibaigus Antrajam pasauliniam karui sugebėjo pabėgti į Argentiną, išvengdamas 1948 metais Romoje surengto teismo kitiems tų žudynių vykdytojams.

Po beveik 50 metų trukusio gyvenimo Argentinoje jis buvo išduotas Italijai ir nuteistas kalėti iki gyvos galvos, tačiau dėl amžiaus ir trapios sveikatos bausmę jam leista atlikti namų arešte, jo advokato namuose.

Šaltinis
Temos
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (6)