Šie vaikai buvo pagrobti vykdant didįjį nacių planą, kuriuo buvo siekiama sukurti išgrynintą arijų rasę. Šie vaikai buvo vadinami „Lebensborn“, arba Gyvybės versme, rašo warhistoryonline.com.
Visi vaikai buvo blondinai ir ryškiai mėlynų akių. Tarp jų buvo ir vos dvejų ar trejų metų mažylių.
Būtent SS viršininkas Heinrichas Himmleris buvo apsėstas minties sukurti mėlynakių ir šviesiaplaukių žmonių superrasę. Jis fanatiškai troško išvesti tobulą, žmonijai vadovaujančią žmonių rasę ir net eksperimentavo su gyvūnais, mėgindamas išvesti visiškai baltas vištas.
Arijų rasė turėjo pakeisti milijonus žydų, kurie buvo įkalinti ar nužudyti Vokietijos koncentracijos stovyklose.
Folkeris Heinecke buvo vienas iš vaikų, kuris buvo atimtas iš motinos vos ketverių metų. Iki 1942 metų Folkeris augo ir gyveno su savo šeima Kryme. SS pirmiausia jį išgabeno į vieną Vokietijos medicinos institutą, kur jis buvo ištirtas ir patikrintas dėl tinkamumo arijų rasei.
Folkeris tapo „Lebensborn“ nariu. Ši H. Himmlerio žmonių išgryninimo programa turėjo užtikrinti Adolfo Hitlerio viziją sukurti tūkstančio metų Reichą.
Ši programa ragino grobti tinkamus vaikus Vokietijos okupuotose Europos šalyse ir steigti dauginimosi klinikas, kuriose SS karininkai turėdavo poruotis su atsakingai parinktomis vokiečių moterimis.
Skandinavijos šalyse, kuriose gyveno daug arijų rasės charakteristikas atitinkančių žmonių, SS kariškiams buvo liepta poruotis su vietos moterimis, nepaisant to, ar jos jau yra ištekėjusios.
Pagal „Lebensborn“ projektą gimę vaikai būdavo pakrikštijami per specialią SS ceremoniją ir visam gyvenimui pasmerkiami nacių ideologijai.
Su šiais vaikais ir jų motinomis būdavo elgiamasi kaip su karaliais. Jiems būdavo suteikiamas pats geriausias būstas, baldai, maistas ir drabužiai. Tėvų neturintys vaikai būdavo apgyvendinami specialiose našlaičių prieglaudose ir vėliau atiduodami auginti turtingoms nacių šeimoms.
Folkeris taip pat buvo atiduotas auginti įtėviams. Dabar 67 metų Folkeris teigia atsimenantis, kaip vaikai būdavo išrikiuojami į eilę, o atėjusios poros rinkdavosi vaiką, tarsi naminį gyvūną.
Folkerio įtėviu tapo vienas nacių fanatikas, artimai bičiuliavęsis su H. Himmleriu. Vyras prisimena, kad H. Himmleris dažnai lankydavosi jų namuose. Pagal Folkerio gyvenimą po karo, kai jis Kryme rado savo tikrosios motinos kapą, buvo sukurtas dokumentinis filmas.
Po karo „Lebensborn“ vaikai buvo persekiojami, o jų motinos vadinamos Vokietijos kekšėmis.
Norvegijos vyriausybė netgi mėgino tūkstančius tokių vaikų deportuoti į Australiją, kad tik jais atsikratytų.
Tarp užaugusių „Lebensborn“ vaikų buvo itin paplitusios savižudybės. Daug jų sirgo psichinėmis ligomis ir turėjo polinkį alkoholizmui, piktnaudžiavimui vaistais ir nusikaltimams.
Grupės ABBA dainininkės Anni - Frid Lyngstad motina buvo norvegė, o tėvas – Vokietijos karys. Jos šeima pabėgo į Švediją, kur jos paslaptis nebuvo žinoma.
Tie vaikai, kurie liko savo miestuose ir kaimuose, dažnai būdavo mušami ir prievartaujami. Kunigai netgi siūlė sterilizuoti tokius žmones, kad jie nesidaugintų ir nekurtų nacių rasės, rašė „Mail Online“.
Grupė užaugusių „Lebensborn“ vaikų dar praėjusiais metais kreipėsi į Europos žmogaus teisių teismą, prašydami kompensacijos iš Norvegijos vyriausybės už jos elgesį pokario metais.
Tačiau jų byla buvo atmesta ir jiems buvo pasiūlyta tik vienkartinė išmoka, siekianti kelis tūkstančius eurų.