NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sakė, kad transatlantinis Aljansas peržiūrės pasiūlytą parengties „veiksmų planą“ per rugsėjį Didžiojoje Britanijoje vyksiantį viršūnių susitikimą. Taip pat prognozavo, kad šiam blokui priklausančios Europos šalys pakeis nuo Šaltojo karo pabaigos įsigalėjusią tendenciją mažinti išlaidas gynybai.
„Akivaizdu, kad Rusijos agresija prieš Ukrainą smarkiai pabrėš stiprios kolektyvinės gynybos poreikį“, – A. F. Rasmussenas sakė per vizitą JAV sostinėje.
„Būtent dėl to tikiuosi, kad per viršūnių susitikimą priimsime parengties veiksmų planą, kuris pagerins mūsų galimybę skubiai reaguoti“, – jis sakė per renginį Vašingtone įsikūrusiame strateginių tyrimų centre „Atlantic Council“.
„Atidžiai peržiūrime, kaip dislokuojame savo pajėgas gynybai ir atgrasymui; kokio pajėgų derinio mums reikia; kur jos turėtų būti dislokuotos – taip pat jų parengtį“, – aiškino NATO vadovas.
Pasak A. F. Rasmusseno, tas pasiūlymas leis NATO reaguoti į įvairias grėsmes ir krizes – ne vien prie Rytų Europos valstybių sienų, bet ir Artimuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikoje.
Planuojama peržiūrėti pajėgų dislokavimo schemas, dalijimąsi informacija ir ankstyvojo perspėjimo procedūras, taip pat numatoma sustiprinti NATO greitojo reagavimo ir specialiąsias pajėgas, sakė generalinis sekretorius.
„Taip pat kuriame naują pratybų tvarkaraštį, pritaikytą prie naujos saugumo aplinkos“, – pažymėjo buvęs Danijos premjeras.
Rusijai kovą aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį – anot Maskvos, siekiant užtikrinti ten gyvenančių rusakalbių saugumą – netikėtai užklupto Vakarų šalys paskelbė virtinę ekonominių sankcijų Maskvai.
A. F. Rasmussenas pareiškė, kad „revizionistinė“ Rusija sudavė „pavojingą smūgį“ tarptautinei teisinei tvarkai, kuri buvo kuriama dešimtmečius.
Jis pridūrė, kad NATO privalo vadovautis savo demokratiniais principais, taip pat atnaujinti savo įsipareigojimus transatlantiniams ryšiams – tiek ekonominiame, tiek kariniame lygmenyje.
„NATO yra draudimo polisas nuo nestabilumo. Visi nariai privalo mokėti savo įnašus. Iš šie įnašai ką tik padidėjo“, – aiškino A. F. Rasmussenas.
Jis išreiškė viltį, kad per NATO viršūnių susitikimą rugsėjį Aljanso narės „paliks už kampo“ daugelį metų trukusį gynybos biudžetų mažinimą.
„Tikiuosi, kad per mūsų viršūnių susitikimą Velse visi Aljanso lyderiai įsipareigos pakeisti kursą gynybos išlaidų srityje“, – sakė NATO vadovas.
Šie jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Kijevo saugumo pajėgos privertė trauktis prorusiškus sukilėlius iš kai kurių jų užimtų teritorijų į rytinio regiono sostinę Donecką, o Jungtinės Valstijos ir Prancūzija paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną spausti sukilėlius pradėti derybas dėl paliaubų.
Atsakas Rusijos „hibridiniam karui“
NATO vadovas perspėjo, kad Europa tapo pernelyg priklausoma nuo Rusijos tiekiamos naftos ir dujų, pabrėždamas, kad „užbaigti tą priklausomybę dabar didžiausios strateginės svarbos“ uždavinys.
„Išdeginome savo kelią į šią priklausomybės poziciją, – pabrėžė jis. – Ir matome, kad Rusija visiškai pajėgi užsukti kranelius.“
Per klausimų ir atsakymų sesiją A. F. Rasmussenas sakė, kad per Rusijos intervenciją Ukrainoje tradiciniai kariniai metodai yra derinami su slaptosiomis ir psichologinio poveikio operacijomis.
Jis siūlo naujame Aljanso parengties plane atsižvelgti į Maskvos taktiką, naudotą Ukrainoje, nes „būtina tapti pajėgiems atremti tokius hibridinio karo metodus“.
A. F. Rasmussenas taip pat pažadėjo, kad NATO „sustiprins bendradarbiavimą“ su visomis savo kaimynėmis Rytų Europoje ir naudos Aljanso karinę patirtį tų šalių ginkluotosioms pajėgoms pagerinti.
Jis pridūrė manantis, kad ši iniciatyva turėtų apimti pagalbą Ukrainos kariuomenei, tačiau neaišku, ar NATO šalys pritartų tokiam žingsniui.
„Aš asmeniškai tikiuosi, kad mūsų iniciatyva taip pat galėtų būti pritaikyta Ukrainai – bet pamatysim“, – sakė generalinis sekretorius.
„Visiems aišku, kad Ukrainos pajėgas reikia modernizuoti ir toliau plėtoti jų pajėgumus“, – pažymėjo jis.