„Jie mums leidžia suprasti, kad yra čia. Jie veikia žymiai didesniais kiekiais ir tokiose vietose, kurių anksčiau nesiekdavo“, – suintensyvėjusią Rusijos povandeninių laivų veiklą šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Arkties vandenyne komentuoja JAV admirolas Jamesas G. Foggo, NATO sąjungininkų jungtinių pajėgų štabo vadovas.
NATO nusiteikė atsakyti į susiklosčiusią situaciją ir siunčia atsakomąją žinutę. Spalio 25-ąją Aljansas pradėjo pratybas „Trident Juncture“ („Trišakė jungtis“). Tai taip vadinamojo 5-ojo NATO straipsnio pratybos, išbandančios NATO sąjungininkių pasirengimą atkurti vienos iš narių suverenitetą (šiuo atveju – Norvegijos) galimo užpuolimo atveju.
Tai didžiausios NATO pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos, jose dalyvauja 50 tūkstančių karių, 10 tūkstančių tankų, sunkvežimių ir kitų sausumos transporto priemonių, 250 orlaivių ir 65 laivai, įskaitant JAV lėktuvnešį, į šiaurę už poliaračio išsirengusį pirmą kartą per beveik 30 metų.
Įtampa tarp Rusijos ir Vakarų pasiekė aukščiausią tašką nuo pat Šaltojo karo laikų – tam foną sudaro buvusio Rusijos dvigubo agento Sergejaus Skripalio apnuodijimas Anglijoje, kaltinimai Rusijai įsikišimu į 2016-ųjų JAV prezidento rinkimus ir Vakarų sankcijos Maskvai, taikomos dėl Krymo okupacijos.
Tačiau už „Trident Juncture“ atsakingas J. G. Foggo sako, kad šios pratybos nėra grėsmė Rusijai ir pažymi, jog NATO ir Rusijos karius manevrų metu skirs daugiau nei 700 kilometrų.
Jis atkreipė dėmesį, kad NATO stebėti ir prižiūrėti pratybų pakvietė stebėtojus iš Rusijos ir Baltarusijos.
„Aš noriu, kad jie čia būtų, nes tai perteikia Aljanso stiprybę“, – aiškina J. G. Foggo.
Pratybos apima oro, sausumos ir jūrų operacijas, taip pat ir kovą su povandeniniais laivais.
Rusija NATO neprilygsta
J. G. Foggo sako manantis, kad Rusija turi daugiau nei 40 kovai skirtų povandeninių laivų, daugiau nei 20 jų sutelkti Rusijos Šiaurės flotilėje ir gali veikti šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje ir Arkties vandenyne.
Kad stebėtų ir sektų Rusijos povandeninius laivus, NATO lėktuvai maždaug kas antrą dieną išskrenda iš atnaujintos JAV bazės tarptautiniame Keflaviko oro uoste.
Islandijos užsienio reikalų ministras Thóras Thórdarsonas sausį pasisakydamas Stokholme kalbėjo, kad Aljanso orlaivis, pakylantis iš Keflaviko, dabar skraido dažniau.
2017-aisiais jis kilo 153 dienas, o 2014-aisiais tokių dienų buvo tik 21.
1951 metais Islandijoje įkurta JAV karinių oro pajėgų bazė 2006-aisiais nustojo veikti – NATO kariai ją paliko, mat Aljansas savo dėmesį Europoje sutelkė piečiau, į Viduržemio jūros regioną. Visgi suaktyvėjusios Rusijos ir jos povandeninių laivų flotilės keliama grėsmė ėmė neraminti JAV karo vadus ir sugrąžino amerikiečius į tarp Grenlandijos ir Jungtinės Karalystės esančią salą.
Kad povandeniniai laivai iš Arktyje esančių Rusijos karinių bazių galėtų patekti į atvirą Atlanto vandenyną, jiems tenka plaukti pro Islandiją.
J. G. Foggo sako, kad NATO vadams šie povandeniniai laivai kelia didžiulį galvos skausmą.
„Rusai ir toliau investuoja į itin galingų povandeninių laivų raidą ir statymą. Jie yra pajėgiausi mūsų priešininkai“, – išskirtiniame interviu CNN sakė JAV admirolas.
Rusija tvirtina, kad jos povandeninių laivų flotilė yra „skirta gynybai ir būtina siekiant užtikrinti šalies saugumą“.
Per šių metų Povandeninio laivo jūrininko dieną kovą buvęs Rusijos karinių jūrų pajėgų vadovas viceadmirolas Olegas Burcevas kalbėjo apie šalies povandeninių laivų flotilės stiprinimo svarbą.
„Mūsų šalies vadovybės ir kariuomenės planais siekiama užtikrinti, kad esame pajėgūs oriai atremti bet kokį potencialų priešą, galintį užpulti iš bet kurios pusės“, – pasak Rusijos naujienų agentūros TASS, taip sakė O. Burcevas.
Kitas buvęs svarbus karinio jūrų laivyno vadovas teigė, jog Rusijai dar reikia padirbėti, jei nori pasivyti NATO šalių povandeninių laivų flotilę.
„Neabejoju, kad kokybiniu atžvilgiu mūsų flotilė atrodo tikrai neblogai, tačiau kiekybiniu atžvilgiu taip nėra – povandeninių laivų tiesiog nėra pakankamai“, – TASS sakė admirolas Vladimiras Komojedovas, buvęs Rusijos Juodosios jūros laivyno vadovas.
Dauguma NATO problemų dėl Rusijos povandeninių laivų flotilės yra paties Aljanso kaltė, neabejoja Havajų Ramiojo vandenyno universiteto profesorius, buvęs JAV jūrų kapitonas Carlas Schusteris.
„Didžiausia dabartinė Rusijos povandeninių laisvų flotilės grėsmė paremta jų operacijų ir veiklos plotų plėtra tuo metu, kai NATO šalys sumažino savo flotiles ir operacijų kiekį“, – sakė C. Schusteris, pabrėždamas, kad tai yra „rimta grėsmė vien todėl, jog NATO nekreipė į ją dėmesio, susitelkė į kitas saugumo problemas ir tik neseniai susigriebė“.
Nauja grėsmių karta
J. G. Foggo sako, kad naujoji Rusijos povandeninių laivų karta yra itin galinga ir pavojinga. Tarp naujausiųjų yra „Borei“ klasės povandeniniai laivai: iš esmės be garso veikiantys branduoline energija varomi laivai, galintys paleisti balistines raketas.
„Borei“ klasės povandeniniai laivai yra pagrindinis Rusijos povandeninių branduolinių atgrasomųjų pajėgų ramstis, panašus į JAV Ohajo klasės branduolinius balistinių raketų povandeninius laivus.
„Nėra jokių abejonių, kad tai yra mūsų karinio jūrų laivyno strateginių branduolinių pajėgų ateitis“, – neseniai krikštijant dar vieną „Borei“ klasės povandeninį laivą pareiškė Rusijos karinio laivyno vadovas admirolas Vladimiras Koroliovas. Šiuo metu Rusijoje aktyviai veikia keturi tokie povandeniniai laivai, daugiau jų laukiama pasirodant 2020-aisiais.
Tačiau Rusija taip pat atnaujina daugelį savo senesniųjų povandeninių laivų, pavyzdžiui, dyzelinius-elektrinius „Kilo“ klasės laivus. Dabar jie gali išbūti po vandeniu ilgiau ir gali gabenti keturias sparnuotąsias raketas, kurias jiems pavyko sėkmingai paleisti į ISIS taikinius Sirijoje, teigia Rusijos kariuomenė.
„Jie gabena sparnuotąsias raketas „Kalibr“, labai galingą ginklų sistemą. Iš bet kurios vietos, kurioje Rusija vykdo veiklą, paleistos šios raketos galėtų pasiekti bet kurią Europos šalies sostinę. Ar ji tą padarytų? Nemanau, bet mes vis tiek privalome neužmiršti, kur jie visuomet yra“, – teigia J. G. Foggo.
C. Schusterio manymu, šis nerimas Rusijai suteikia pranašumo. „Galimos krizės laiką ir vietą nulems agresyvūs Maskvos veiksmai ir siekiai, tad Vakarų šalys privalo būti pasirengusios bet kuriuo metu pateikti atsaką“, – neabejoja C. Schusteris.
Štai todėl NATO suintensyvino operacijas Islandijoje.
Šachmatai vandenyne
JAV skyrė 34 milijonus dolerių (beveik 30 milijonų eurų) bazės Keflavike atnaujinimui. Tai leis dažniau dislokuoti „P-8 Poseidon“ žvalgybinius lėktuvus ir povandeninius laivus medžiojančius orlaivius.
Tačiau netgi reguliariai šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje besidarbuojantiems dviejų variklių žvalgybiniams lėktuvams aptikti Rusijos povandeninius laivus nėra lengva užduotis.
„Vandenynas yra didžiulis. Tai tarsi šachmatų partija tarp povandeninio laivo kapitono ir visų jam surasti skirtų pastangų“, – sako komandoras leitenantas Rickas Dorsey, vieno iš Islandijoje veikiančių JAV P-8 dalinių taktikos koordinatorius.
„Tai intensyvaus skirtingų dalinių darbo derinys. Kad susidarytume vaizdą ir pasiektume rezultatą, dirbame su laivais, dirbame su kitais orlaiviais, bendradarbiaujame su įvairiomis valstybėmis“, – aiškina R. Dorsey.
Tokio pobūdžio komandinį darbą tarp sąjungininkių J. G. Foggo siekia skatinti. Jis sveikina Didžiosios Britanijos ir Norvegijos sprendimą įsigyti savo P-8 orlaivius ir ragina NATO nares investuoti į tyrimus bei plėtrą, kad išliktų konkurencingos Rusijos atžvilgiu.
„Mes privalome ir toliau mesti jai iššūkį, kur jos pajėgos bebūtų, ir turime žinoti, kur jos yra. Daugiau nebegalime lyg niekur nieko plaukioti vandenynuose nejusdami grėsmės“, – apibendrina J. G. Foggo.