NATO karinių pajėgų Europoje vado pavaduotojas, generolas Adrianas Bradshaw įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas gali panaudoti jėgą ir įsiveržti bei užgrobti NATO teritoriją. Anot NATO pareigūno, tokį Rusijos žingsnį galėtų lemti įsitikinimas, kad aljansas bijos taip pat atsakyti panaudodamas jėgą, rašo „The Telegraph“.
Generolo Andriano Bradshaw komentarą iššaukė anksčiau šią savaitę Didžiosios Britanijos gynybos sekretoriaus Michaelo Fallono įspėjimas, kad „egzistuoja tikras ir greitu metu galintis įvykti pavojus“ Baltijoms šalims. Pasak M. Fallono, V. Putinas gali siekti destabilizuoti padėtį Baltijos šalyse ir panaudodamas hibridinio karo scenarijų įsiveržti į šių šalių teritoriją.
Kremlius šiuos komentarus įvardino kaip „absoliučiai nepriimtinus“. Didžiosios Britanijos generolas A. Bradshaw „Karališkajam jungtinių tarnybų institutui“ (Royal United Services Institute) išreiškė susirūpinimą, kad ne konvencinio, neįprasto karo Baltijos šalyse scenarijaus atveju, NATO sprendimų priėmimas gali būti paralyžiuotas, nes nariai nesugebės susitarti, ar Rusija yra atsakinga už atakas ir kaip reikėtų tinkamai į tai reaguoti.
NATO pareigūnai baiminasi Rusijos meistriškai užmaskuotų, nereguliarių karinių veiksmų kampanijų, kurios gali būti surengtos Baltijos šalyse taip, kad neįgalintų aljanso kolektyvinės gynybos susitarimo.
A. Bradshaw teigė, kad „dėl atakų dviprasmiškumo“ „priimti kolektyvinį sprendimą, kuris būtų adekvatus tokiems išpuoliams būtų sunkiau“. NATO karinių pajėgų Europoje vado pavaduotojas, generolas Adrianas Bradshaw taip pat pažymėjo, kad Rusija vis dėlto gali panaudoti ir konvencines priemones ir priimti sovietinei erai būdingus rizikingus sprendimus tam, kad padalintų NATO teritoriją.
Anot generolo, Rusija per pastaruosius metus parodė, kad gali surinkti dideles konvencines pajėgas ir greitai jomis manevruoti šalia savo sienos teritorijos. Iškilo pavojus, kad tai gali būti naudojama ne tik kaip „bauginimo ir prievartos priemonė, bet ir užgrobiant NATO teritoriją, kur teritorijos vientisumas nebebus atkurtas, baiminantis situacijos eskalavimo. Tokia technika, kuri vadinamas „eskalavimo dominavimas“, buvo klasikinis sovietų elgsenos pavyzdys“.
A. Bradshow taip pat teigė, kad „grėsmė iš Rusijos, kartu su rizika, kurią jį atneša, jeigu neteisingai paskaičiuos konflikto kaštus gali iššaukti strateginį konfliktą ir nors šiuo metu mes taip nemanome, tačiau tai kelia grėsmę visam žmonijos išlikimui“.
NATO sutiko įsteigti itin greito reagavimo pajėgas, kurias sudaro maždaug 5 tūkst. karių, pasirengusių per 48 valandas sureaguoti į Rusijos keliamą grėsmę Rytų Europoje. Reikalinga įranga, amunicija bus dislokuota regione įkurtose bazėse. NATO lyderiai tikisi, kad šios pajėgos atgrasins bet kokią Rusijos galimą agresiją.
Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas įspėjo Vladimirą Putiną, kad bus dar „daugiau sankcijų“ ir „daugiau pasekmių“, jeigu jis nesilaikys paliaubų Ukrainoje. Premjeras patikino, kad Vakarai „bus ištikimi“ dėl savo sprendimų, susijusių su Rusija ir taip pat D. Cameronas pažymėjo, kad išlaikys spaudimą Rusijai „ilguoju laikotarpiu“. Didžiosios Britanijos premjeras atmetė Parlamento komiteto išvadas, kad Didžioji Britanija tarsi „vaikščiojo per miegus“ krizės Ukrainoje metu.
Lordų Rūmų ES reikalų komitetas padarė išvadą, kad Europos Sąjungos diplomatų nuotaikos krizės Ukrainoje metu buvo „katastrofiškai netinkamos“.
Tuo tarpu penktadienį V. Putinas pareiškė, kad Rusija niekada nepasiduos užsienio šalių spaudimui ir pridūrė, kad neleis niekam turėti karinio pranašumo prieš Rusiją. V. Putinas teigė: „Niekas neturi turėti iliuzijų, kad įmanomas karinis pranašumas prieš Rusiją ar taikyti jai kokį nors spaudimą“. Prezidentas taip pat pridūrė, kad Rusijos kariuomenė visada „tinkamai reaguos“ į tokį elgesį.
Michaelas Fallonas teigė, kad Rusijos prezidentas gali išbandyti NATO ryžtą veikdamas tais pačiais principais, kokiais veikė ir separatistai, remiami Kremliaus, Krymo pusiasalyje ir Rytų Ukrainoje.
M.Fallonas pažymėjo, kad infiltracijos kampanijos, propaganda, slaptųjų pajėgų operacijos, kibernetinės atakos, kurios buvo panaudotos ankstyvuose konflikto Ukrainoje stadijose, gali būti panaudotos skatinant etninį susiskaldymą bei konfliktus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje. Karinis NATO aljansas privalo būti pasirengęs atremti Rusijos agresiją „visomis formomis“ ir pridūrė, kad situacija tarp aljanso ir Rusijos „kaista“ .
Tokie situacijos vertinimai buvo atmesti Maskvoje. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas teigė, kad jo šalis nekelia grėsmės Baltijos šalims ir apkaltino M. Falloną „pažeidžiant diplomatinį etiketą“.
„Šie visiškai nepriimti Rusijos Federacijos apibūdinimai man primena praėjusių metų JAV prezidento Barako Obamos kalbą prieš Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos posėdį, kuriame Rusija buvo paminėta kaip viena iš trijų rimtų iššūkių šiai šaliai“ , – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.
„Aš tikiu, kad mes rasime būdų, kaip reaguoti į pono sekretoriaus pareiškimus“ , – pridūrė A. Lukaševičius apeliuodamas į M. Fallono pasisakymą.
