„Ar mes pasiruošę? Atsakymas: taip! Tai mūsų pagrindinė užduotis – būti pasiruošusiems. Jeigu konfliktas kils šiandien, teks kovoti naudojant tai, ką turime. Visada stengiamės būti pasiruošę šiandienai, bet taip pat geriname savo pajėgumus ateičiai“, – pabrėžė jis.
R. Baueris teigė, kad NATO apie galimą konfliktą su Rusija pradėjo galvoti dar po Krymo okupacijos 2014-aisiais.
„Tai buvo labai svarbus momentas, kai NATO suprato, kad reikia sugrįžti prie kolektyvinio saugumo. Tai vienas svarbiausių uždavinių, nes pastaruosius 20–30 metų koncentravomės tik į reagavimą esant krizinėms situacijoms“, – paaiškino NATO karinio komiteto pirmininkas.
Anot karininko, nuo 2019 m. Aljansas vėl ėmė telkti dėmesį į kolektyvinį saugumą, pavyzdžiui, pakeitė gynybos strategiją, pakoregavo operacijų planavimą ir ginkluotąsias pajėgas, reikalingas visoms šioms užduotims įvykdyti.
Visgi jis paminėjo, kad, grįžtant prie kolektyvinio saugumo, reikia daugiau tinkamai parengtų kareivių, daugiau galimybių, ginklų ir šaudmenų, taip pat būtina pagerinti vadovavimo, valdymo ir kontrolės sistemą.
R. Baueris akcentavo, kad NATO ženkliai pakeitė ir sustiprino savo pozicijas rytiniame flange. 2016 m. Aljansas pradėjo gausesnio pajėgų dislokavimo trijose Baltijos valstybėse programą, o 2022 m., Rusijai užpuolus Ukrainą, programos taikymas buvo išplėstas, įtraukiant Slovakiją, Vengriją, Rumuniją ir Bulgariją.
Admirolas nurodė, kad dabar Aljansas turi aštuonias tokias kovines grupes, kurių kiekviena karių skaičiumi prilygsta batalionui. Esant reikalui, jas galima sujungti į brigadą.
„Atitinkamos šalys nuolatos ruošiasi tokiam scenarijui. Jeigu reikės daugiau pajėgų, į tai atsižvelgsime, bet kol kas užtenka“, – sakė jis.
Vis dėlto R. Baueris perspėjo, kad rusų yra ne tik NATO rytiniame flange, bet ir kosmose, kibernetinėje erdvėje, Arktyje, Atlanto vandenyno vakarinėje dalyje, Afrikoje bei Viduržemio ir Juodojoje jūrose.
Jis pabrėžė, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas Ukrainoje nepasiekė nė vieno strateginio tikslo ir netgi susilpnino savo pozicijas pradėjęs karą, tačiau Aljansas mato, kad šalis agresorė turi galimybių gaminti didelius kiekius ginkluotės. Tiesa, jos kokybė vis prastėja.